Baltasparnė žuvėdra

IUCN įvertinimas

EN C2b

Biologija ir ekologija

Baltasparnės žuvėdros – tolimosios migrantės. Anksčiausiai pavasarį stebėta balandžio paskutinėmis dienomis, vėliausiai rudenį – rugsėjo pirmosiomis dienomis. Peravietėse pasirodo gegužės mėn., veisimosi sezonas apima birželio–liepos mėn. Monogamės. Peri ant žemos viršvandeninės augalijos (pavyzdžiui, alijošinių aštrių), apsemtų pievų augalijos. Svarbu, kad šiuos vandens telkinius suptų atviras kraštovaizdis. Dėtyje – dažniausiai trys kiaušiniai. Palikuonimis rūpinasi abu tėvai.
Maitinasi dažniausiai vandens vabzdžiais, nors nemažą maisto dalį sudaro sausumoje sumedžioti žiogai, vabalai ir kiti bestuburiai.

Populiacijos gausumas

Perinčių paukščių gausumas labai varijuoja atskirais metais, nes rūšiai būdingas invazinio pobūdžio paplitimas. Tais metais, kai Nemuno žemupyje susiformuoja dideli apsemtų pievų plotai, juose bando perėti iki 500 šios rūšies porų. Tačiau nei karto tokie mėginimai nesibaigė sėkmingai nei vienai porai. Kasmetinis perinčių porų gausumas šalyje šiuo metu vertinamas ne daugiau kaip 200 porų.

Grėsmės ir apsauga

Galimai pavojingos grėsmės iki šiol nėra įvardytos. Tačiau akivaizdžiai nepalankus veisimosi buveinių – apsemtų pievų – ankstyvas sausinimas, kuomet lizdai lieka sausumoje dar neužaugus jaunikliams. Galima įtarti, kad neigiamą poveikį perėjimo sėkmingumui daro plėšrūnai, todėl būtina reguliuoti kanadinių audinių ir varninių paukščių skaičių.

Paplitimas

Rūšis paplitusi nuo Centrinės Europos iki Primorės krašto. Šiaurėje arealas siekia Estiją, Maskvos sritį, Obės aukštupį. Pietuose paplitimas tęsiasi iki Huanghės baseino, Pietų Kazachijos, Mažosios Azijos. Žiemoja Afrikoje ir Pietryčių Azijoje.
Migracijų metu Lietuvoje baltasparnės žuvėdros yra vietomis gausiai aptinkami paukščiai, per dieną registruojama iki kelių tūkstančių individų. Perėjimo faktas pirmą kartą įrodytas 1955 m. Žuvinto ežere. Vėliau atskirais metais susiformuodavo iki keliasdešimt porų dydžio kolonijos. XX a. pabaigoje pavienės poros būdavo aptinkamos juodųjų žuvėdrų kolonijose. Paskutiniaisiais dešimtmečiais susiformavo nuolatinės peravietės Nemuno žemupyje ir Žuvinto rezervate. Be šių, trumpalaikės peravietės nustatytos dar maždaug dešimtyje šalies vietų.

Summary

Over the last decade, there are two known localities in the country where the species is a regular breeder – the lower part of the Nemunas river basin and Lake Žuvintas. However, characteristic of the species, short-term breeding has also occurred in more than ten other localities. In high numbers, this species attempts to breed in certain flooded meadows of the Nemunas Delta, but breeding fails due to decreased water levels in all cases.

Galerija

Informacijos šaltiniai

Nacionalinė ataskaita dėl ES Paukščių direktyvos įgyvendinimo, 2013; Jusys, Karalius, Raudonikis, 2017.