Baltasis godūnas

IUCN įvertinimas

EN B2ab(iv); D1

Biologija ir ekologija

Vaisiakūniai – 4–15 cm dydžio, netaisyklingo rutulio ar gumbo formos, pilkšvai ar gelsvai rudi, kartais sveria iki 500 g, mėsingi ir tamprūs, sudžiūvę labai kieti. Išorinis paviršius lygus ar suaižėjęs. Vidinė dalis balta ar gelsvai rusva, išmarginta netaisyklingai vingiuotomis rusvomis juostomis, šalia kurių ertmėse formuojasi sporos. Kvapas stiprus, aromatingas ar nemalonus.
Vaisiakūniai vienmečiai, formuojasi rugpjūčio–spalio mėn., auga nedidelėmis grupėmis, humusingame rūgštiniame priemolio dirvožemyje, iš dalies ar visiškai panirę į substratą, brandžiuose lapuočių (ypač ąžuolų medynuose), spygliuočių ir mišriuosiuose miškuose. Simbiotrofas, dažniausiai su lapuočiais medžiais sudaro ektomikorizę. Šio grybo vaisiakūniais minta ir drauge jį platina miško gyvūnai, ypač šernai.

Populiacijos gausumas

Visa baltojo godūno populiacija Lietuvoje yra fragmentiška, žinomos devynios radavietės, daugumoje jų šie grybai derėjo negausiai – aptikta po vieną ar kelis vaisiakūnius. Nuo 1990 m. ilgą laiką baltojo godūno aptikti nepavyko ir tik 2017 m. jis vėl pastebėtas šernų išknistoje vietoje, Janonių miške, Švenčionių r. Patikrinus žinomą baltojo godūno augavietę Vilkaraisčio miške, Molėtų r., šio grybo vaisiakūnių neaptikta. Tikėtina, kad šiai grybų populiacijai neigiamą įtaką galėjo padaryti miške vykdyti brandžių medžių kirtimo darbai.

Grėsmės ir apsauga

Pagrindinė baltojo godūno ir jo buveinių išlikimui kylanti grėsmė yra miško kirtimai, kai iškertami brandūs lapuočiai ir spygliuočiai medžiai, suardoma miško paklotė ir dirvožemis. Neigiamą poveikį šių grybų populiacijų gausumui gali daryti pernelyg didelis šernų, kurie suėda baltojo godūno vaisiakūnius, kiekis. Pagrindinės apsaugos priemonės yra nevykdyti pagrindinių miško kirtimų šio grybo buveinėse, reguliuoti miško gyvūnų, ypač šernų, skaičių.

Paplitimas

Rūšis plačiai paplitusi Europoje, išskyrus šiaurinę borealinės juostos dalį, lapuočių ir spygliuočių miškuose, visur gana reta.
Lietuvoje žinoma nuo 1957 m., labai retai aptinkama Rytų, Vidurio ir Pietų bei Vakarų Lietuvos miškuose.

Summary

An endangered and rare species in Lithuania, known to be found in nine localities. It occurs in or on the soil of mature deciduous (mostly associated with Quercus robur), mixed and coniferous forests. The main threats are the degradation of habitat through logging and excess consumption of fruit-bodies by forest animals, particularly by wild boar.

Galerija

Informacijos šaltiniai

Kutorga, 2000; Kataržytė, 2009.