Baltasis čemerys

IUCN įvertinimas

EN D1

Biologija ir ekologija

Daugiametis 50–180 cm aukščio augalas, išauginantis trumpus storus šakniastiebius ir sudarantis gana stambius kerus. Stiebas status, ištisai lapuotas. Lapai pražanginiai, plačiai kiaušiniški arba plačiai lancetiški, 15–25 cm ilgio ir iki 20 cm pločio, ryškiai gysloti. Žiedai stiebo viršūnėje susitelkę stambiomis šluotelėmis. Apyžiedžio lapeliai balsvi, gelsvi, žalsvi, kartais rusvo atspalvio. Žydi liepos–rugpjūčio mėn. Vaisius – kiaušiniška daugiasėklė dėžutė. Sėklos subręsta rugsėjo mėn., jos plokščios, su plėviniais sparneliais, išnešiojamos vėjo. Dauginasi sėklomis, rečiau – vegetatyviniu būdu.
Lietuvoje aptinkama drėgnose ar vidutinio drėgnumo natūraliose pievose. Istorinėse augavietėse buvo rasta šienaujamose pievose ir ganyklose.

Populiacijos gausumas

Vienintelėje šalyje dabar žinomoje augavietėje iš viso auga apie 180 subrendusių individų. Jauni ir nesubrendę (nežydintys) augalai populiacijoje sudaro mažiau kaip 15 proc. Visa populiacija užima mažiau kaip 0,2 ha plotą.

Grėsmės ir apsauga

Didžiausią grėsmę rūšies populiacijai kelia buveinių pokyčiai, atsirandantys dėl menko pievų naudojimo. Dėl to kyla pavojus, kad buveinė apaugs krūmais ir rūšies populiacija išnyks. Taip pat yra grėsmė, kad buveinė gali būti apželdinta mišku ar kitaip sunaikinta. Sėkloms dygti ir daigams įsitvirtinti reikia praardyto dirvožemio plotelių, o apleistose buveinėse susikaupia storas nuokritų sluoksnis, neleidžiantis sėkloms dygti. Buveinėje kas dveji ar treji metai reikia vėlai rudenį (rugsėjo–spalio mėn.) nupjauti žolę, ją išdžiovinti, kad išbyrėtų augalų sėklos, sugrėbti ir išvežti

Paplitimas

Plačiai paplitusi rūšis, kurios arealas apima beveik visą Europą, Aziją ir Šiaurės Amerikos šiaurvakarinę dalį. Auga šilto, vidutiniškai šilto, vėsaus ir iš dalies šalto klimato juostose dažniausiai aptinkama kalnuotuose regionuose. Lygumose ir žemumose reta arba labai reta.
Lietuvoje labai reta rūšis, dabar aptinkama tik vienoje vietoje (Anykščių r.). XIX a. rūšis buvo užregistruota Kauno apylinkėse, XX a. – dar keturiose vietovėse rytinėje šalies dalyje (Anykščių, Kaišiadorių, Trakų ir Vilniaus r.), bet dabar tose vietose rūšis išnykusi.

Summary

Extinct in four localities known during the 20th century, this very rare species currently occurs in just a single locality in eastern Lithuania. The single population consists of about 180 mature individuals. It grows in wet and mesic grasslands and along forest edges. The main threat facing the species is a loss of suitable habitats due to abandonment of meadows and overgrowth by shrubs, as well as by intentional afforestation. This known habitat should be constantly managed.

Galerija

Informacijos šaltiniai

Natkevičaitė-Ivanauskienė, 1963.