Baltamargė šaškytė

IUCN įvertinimas

VU B2ab(iii)

Biologija ir ekologija

Vidutinio dydžio šaškytė. Atstumas tarp išskleistų sparnų galų – 38–50 mm, sparno ilgis – 16–24 mm. Pastebimas lytinis dimorfizmas. Patino priekinis sparnas siauras, į viršūnę smailėja, išorinis jo kraštas lygus, patelės išorinis sparno kraštas išsigaubęs. Sparnų viršus tamsiai rudas, su tinklišku piešiniu ir šviesiomis plytų spalvos dėmėmis. Sparno pamatinė dalis patamsėjusi, tai ypač ryšku patinų sparnuose. Užpakalinio sparno apačioje, pamatinėje dalyje yra nešvariai gelsvų dėmių grupė, vidurio juosta padalyta laužytos juodos linijos. Sparno pakraščio linija yra su dėmėmis, apribotomis juodai iš sparno vidinės pusės. Vikšras juodas, nugarinėje kūno pusėje su porine juostele, sudaryta iš dvigubos gelsvų dėmių eilės ir šonine juostele, sudaryta iš susijungusių mažesnių dėmelių. Drugiai skraido nuo birželio iki liepos pradžios. Kiaušinėlius grupėmis deda ant gerai saulės apšviestų uosių lapų. Išsiritę vikšrai gyvena po bendru dangalu, suformuoja iš uosio lapų, apraizgytų šilko siūlais, lizdus. Žiemoja tvirtame lizde miško paklotėje, tarp nukritusių lapų. Pavasarį vikšrai išsivaikšto – tik vienas kitas lieka ant pradinio mitybinio augalo, o dauguma minta įvairiais žoliniais augalais – kūpoliais, veronikomis ar sumedėjusių augalų – drebulių, gluosnių, sausmedžių – lapais. Lėliukėmis virsta ant žolinių augalų, krūmų. Gyvena drėgnuose lapuočių miškuose, ten kur auga uosiai. Nesiveisia pavėsyje, aptinkama pamiškėse, prie miško kelių, kvartalinių linijų, miško pievelėse. Reikalinga mozaikinė miško buveinė su retmėmis, aikštelėmis, proskynomis.

Populiacijos gausumas

Daugelyje vietų aptinkama pavienių suaugusių individų, tik kai kuriose radavietėse jų randama gausiau. Maksimalaus skraidymo metu per valandą stebimi dešimtys individų. Pastaruoju metu blogėja buveinių kokybė, dėl uosių džiūvimo mažėja mitybinių augalų.

Grėsmės ir apsauga

Didžiausios grėsmės – miškų iškirtimas buveinėse, uosių ligos, hidrologinio režimo, augalų struktūros pakeitimas ir miško laukymių užsodinimas, aktyvus miško naudojimas.

Paplitimas

Rūšis paplitusi Europoje vakaruose iki Ispanijos, šiaurėje iki Norvegijos, arealas driekiasi į rytus per vidutinio klimato juostos Aziją iki Altajaus kalnų. Lietuvoje paplitusi atskirais židiniais, pagrindinės radavietės yra Vidurio, Šiaurės, Pietvakarių Lietuvoje.

Summary

Concentrated in central and northern parts of Lithuania, the different sub-populations of this species are isolated. Inhabiting the edges of moist deciduous woodland, chiefly alder and ash, and woodland clearings, active forest management, loss of habitats and loss of the host plant of the larvae are the main threats.

Galerija

Informacijos šaltiniai

Kazlauskas, 1984; Ivinskis, 2004; Ivinskis, Augustauskas, 2004.