Baltakaktė skėtė

IUCN įvertinimas

LC

Biologija ir ekologija

Vabzdžio kūno ilgis – 33–39 mm, pilvelio ilgis – 22–27 mm, sparnų ilgis – 23–28 mm. Priekiniai ir apatiniai sparnai skirtingos formos. Apatinių sparnų pamate yra tamsiai rudų, geltonai rudų dėmių. „Veidas“ baltas, apatinė lūpa juoda su baltomis šoninėmis dėmėmis. Kūnas matinis, tamsus, pilvelis cilindro formos, analiniai abiejų lyčių priedėliai balti. Būdingas lytinis dimorfizmas ir spalvų kaita bręstant. Patelių ir jaunų patinų pilvelis su neryškiomis dėmėmis ant antrojo–šeštojo, labai retai ir septintojo segmento. Subrendusių patinų kūnas tamsus, gali būti su melsvai pilkšvu „šerkšnu“.
Nepilnos metamorfozės vabzdys. Lervos ir suaugėliai plėšrūs. Lervos vystosi dvejus metus, gyvena tarp povandeninės augalijos. Suaugėliai aktyvūs dieną, skraido virš vandens telkinio ir siauroje pakrantės juostoje, toli nuo vandens telkinių, kuriuose ir veisiasi, nenutolsta. Skraido nuo gegužės pabaigos iki rugpjūčio mėn., gausiausia būna birželio mėn.
Baltakaktės skėtės gyvena įvairiuose ežeruose – oligotrofiniuose, mezotrofiniuose, rūgščiuose (pH 4–6,50) vandenyse, dažniausiai apsuptuose miško, bet neužaugusiais, atvirais krantais ežeruose. Dažniau aptinkamos neturtinguose ar vidutiniškai turtinguose maisto medžiagų vandens telkiniuose Vienos iš tipiškų buveinių yra nedideli ežerai, kuriuose gausu plūdurlapių ir panirusių vandens augalų, atviromis pakrantėmis esantys aukštapelkėse, pelkėtuose miškuose.

Populiacijos gausumas

Tinkamose buveinėse vienos subpopuliacijos dydis gali svyruoti nuo dešimties iki vidutiniškai kelių šimtų individų.

Grėsmės ir apsauga

Pagrindinės grėsmės yra dėl eutrofizacijos, hidrologinio režimo pokyčių užželiantys vandens telkinio krantai, tarša. Atskiros subpopuliacijos gali išnykti dėl buveinės pokyčių ir (ar) praradimo (eutrofikacija, išdžiūvimas, įžuvinimas). Taikant buveinės būklės gerinimo priemones, radavietėse reikia išlaikyti atvirus krantus, išlaikyti palankų hidrologinį pelkių ežerokšnių režimą.

Paplitimas

Baltakaktė skėtė yra palearktinė rūšis, kurios arealas Europoje driekiasi nuo Vakarų ir Šiaurės Europos iki Pietryčių Altajaus, žinomos kelios radavietės Azijoje.
Baltakaktės skėtės plačiai paplitusios visoje Lietuvos teritorijoje, paplitimas dispersinis, sudaro nedideles populiacijas tinkamose buveinėse.

Summary

Distributed across Lithuania, populations are scattered and generally small. Mostly found at unshaded oligotrophic to mesotrophic acidic lakes, often surrounded by forest. Requires extensive bankside vegetation, but average amounts of emergent and floating vegetation.

Galerija

Informacijos šaltiniai

Švitra, 2009; Gliwa ir kt., 2019