Baltajuostis juodsprindis

IUCN įvertinimas

NT B2a

Biologija ir ekologija

Drugiai tamsiai juodos spalvos. Priekiniai sparnai turi po vieną neilgą, baltą juostelę, besidriekiančią skersai sparno. Vienos generacijos drugių aptinkama nuo birželio pradžios iki liepos pabaigos. Suaugę drugiai gyvena ūksminguose plačialapių lapuočių ir mišriuosiuose miškuose, įšildomuose miškinguose upių slėniuose ar griovose, kirtavietėse. Dažniausiai aptinkama pavienių drugių, kurie, kitaip nei dauguma sprindžių, skraido tik dieną. Pabaidyti pakyla nuo žolinių augalų ir greitai skrenda tarp medžių. Tamsi spalva gerai maskuoja gyvenamojoje aplinkoje, todėl drugius sunku aptikti. Vikšrai monofagai, minta varpotosios juodžolės (Actaea spicata) lapais. Dažniausiai aptinkami apatinėje lapų pusėje, o pajutę pavojų, krinta ant žemės. Žiemoja lėliukės.

Populiacijos gausumas

Kadangi drugiai yra nelengvai pastebimi, labai greitai skraido, todėl duomenų apie baltajuosčius juodsprindžius mūsų šalyje yra labai nedaug. Pirmą kartą šios rūšies individų aptikta Ukmergės r., Vaisgėliškio miške 1978 m. Iš viso dabar žinoma apie dvidešimt radaviečių. Aptinkami tinkamose buveinėse po vieną ar du individus.

Grėsmės ir apsauga

Trūksta duomenų apie veiksnius, ribojančius populiacijų paplitimą Lietuvoje. Kadangi žinomas tik vienas mitybinis augalas – varpotoji juodžolė, kuri būdinga ūksmingose augavietėse, todėl tikėtina, kad plynieji miškų kirtimai daro įtaką juodsprindžių gausumui ir populiacijų fragmentacijai. Vykdant drugių apsaugą, žinomose radavietėse reikia riboti miškų kirtimus.

Paplitimas

Palearktikoje paplitusi rūšis, aptinkama Europoje nuo Alpių iki Karpatų. Izoliuotų populiacijų aptinkama Pirėnuose, Centrinėje Vokietijoje, Balkanų šalyse, Ukrainoje. Labai reta Latvijoje ir Estijoje, negausi Norvegijoje, Švedijoje, Suomijoje. Paplitusi Pietų Sibire, Sachaline, Korėjoje ir Japonijoje.
Lietuvoje drugių aptikta Vidurio ir Pietų Lietuvoje: Jonavos, Kaišiadorių, Kauno, Kėdainių, Lazdijų, Raseinių, Ukmergės, Trakų r.

Summary

This is a rare species found mostly in central and southern Lithuania. In total, approximately 20 localities are known, where usually single individuals are recorded in suitable habitats. Destruction of habitats by clear-cutting leads to a decrease in the food plants and this seems to be the main threat for this species.

Galerija

Informacijos šaltiniai

Ivinskis, 1993, 2004; Kazlauskas, 1984.