Balinis vėžlys

IUCN įvertinimas

EN A1c

Biologija ir ekologija

Lietuvoje gyvenantiems vėžliams būdinga tamsi (tamsiai žalia, ruda ar pilka) kūno spalva, geltonai nutaškuota galva ir kojos. Kūną dengia kaulinis šarvas, kurį sudaro du skydai: karapaksas (viršutinis) ir plastronas (apatinis). Patelių kiautas gali užaugti iki 20 cm, o patinų iki 18 cm ilgio. Pagal plastroną galima nuspėti vėžlio lytį: patinų apatinis skydas šiek tiek įdubęs, patelių lygus. Patinus dar galima atpažinti iš rausvos rainelės spalvos, patelių ji gelsva arba rusva.
Gyvena mažai trikdomose natūraliose buveinėse: nedideliuose vandens telkiniuose, apsuptuose natūraliomis pievomis ir miškais. Didžiąją gyvenimo dalį praleidžia vandenyje, ten maitinasi, slepiasi nuo priešų. Tinkamos vandens buveinės: seklūs, gerai įšildomi, su minkštu, dumblingu arba durpingu dugnu eutrofiniai vandens telkiniai, kūdros, pelkutės, kur yra pakankamai vietų šildytis saulėje (kupstų, nuvirtusių rąstų, akmenų). Kiaušinius deda sausumoje, saulės gerai įšildomuose smėlinguose, rečiau priemolio šlaituose. Patelė padeda aštuonis–dvidešimt kiaušinių.

Populiacijos gausumas

Lietuvos teritorijoje žinoma apie 30 balinių vėžlių radaviečių, tačiau daugumoje jų aptinkama tik senų pavienių individų, išlikusių dėl savo ilgaamžiškumo. Populiacijos dydis – apie 500 individų.

Grėsmės ir apsauga

Pagrindinės grėsmės yra vandens buveinių sunaikinimas vykdant melioraciją, vandens telkinių kokybės blogėjimas, sausumos buveinių sunaikinimas dėl intensyvios žemdirbystės, sausumos ir vandens buveinių praradimas dėl sukcesijos, kraštovaizdžio fragmentacija, klimato kaita, plėšrūnai, gaudymas, auginimas nelaisvėje, plintančios invazinės rūšys.
Pagrindinės apsaugos priemonės yra buveinių atkūrimas ir jų geros būklės palaikymas, kiaušinių apsauga nuo plėšrūnų, ką tik išsiritusių vėžliukų apsauga nuo nepalankių aplinkos sąlygų.

Paplitimas

Rūšis paplitusi Pietų ir Centrinėje Europoje (išskyrus šiaurinę Prancūzijos dalį, Olandiją), Vakarų Azijoje, Šiaurės Vakarų Afrikoje. Lietuva yra šiaurinėje arealo dalyje.
Lietuvoje rūšis riboto paplitimo. Kelios gausesnės balinių vėžlių radavietės, kuriose baliniai vėžliai veisiasi, yra Lazdijų, Varėnos, Alytaus ir Druskininkų sav. Duomenų apie centrinėje, šiaurinėje ir vakarinėje Lietuvos dalyse buvusius ar aptinkamus balinius vėžlius yra mažai.

Summary

After land reclamation in the sixties and seventies was carried out, viable turtle populations remained only in the southern part of Lithuania. The total number of individuals is estimated to be around 500. Currently the main threats are lack of suitable habitats, habitat fragmentation, climate change, predators, pet trade and invasive species. Conservation actions implemented during the last decade have included habitat restoration, egg protection from predators and headstarting of juveniles.

Galerija

Informacijos šaltiniai

Balčiauskas ir kt., 1999.