Balandinė žvaigždūnė

IUCN įvertinimas

NT B1+2

Biologija ir ekologija

Daugiametis, 0,3–0,8 m aukščio, žolinis augalas. Stiebas šakotas. Lapai ir žiedynkočių viršutinė dalis apaugę plaukeliais. Pamatiniai lapai ištisiniai, stiebo lapai žemutinėje dalyje lyriškai plunksniški, viršutinėje – plunksniškai susiskaldę į siauras, linijiškas skiltis. Žiedai su plėvinėmis, baltomis, plaukuotomis, skiauterėtomis pažiedėmis. Vainikėlis alyvinės spalvos, kartais balsvas, ryškiai zigomorfinis, kraštinių žiedų žymiai didesnis nei vidinių. Taurelė dviguba: išorinė plaukuota, su aštuoniomis briaunotomis vagelėmis, plėviniu pakraščiu, su šešiolika dantelių; vidinė – dubenėlio pavidalo su penkiais ties pamatu suaugusiais dygliais. Žiedynai rutuliški, galvutės pavidalo, iki 3 cm skersmens, ilgakočiai, su skraiste. Vaisius – lukštavaisis, prisitaikęs plisti su vėju, su išliekančia priaugusia dviguba taurele. Sėklos turi aliejingą endospermą.
Žydi birželio–rugsėjo mėn., pirmieji vaisiai pribręsta rugpjūčio mėn. Platina vėjas. Įsikuria sausuose, nuo neturtingų iki vidutiniškai turtingų azoto, silpnai šarminės reakcijos dirvožemiuose. Šviesomėgis. Dekoratyvus. Medingas. Auga sausuose, šviesiuose, išretėjusiuose miškuose, dažniausiai pušynuose ar beržynuose, pamiškėse, miško aikštelėse, palei miško keliukus, ant miško kvartalinių linijų, termofiliniuose šlaituose, sausose pievose. Palankiausios sąlygos balandinei žvaigždūnei susidaro sausose šlaitų pievose, kuriose ji sudaro gausesnes populiacijas. Jose ji auga kartu su plaukuotuoju drugišiumi, paprastuoju raudonėliu, plunksnine struge, dirvine buožaine.

Populiacijos gausumas

Populiacijos įvairaus gausumo – nuo pavienių augalų, išsimėčiusių įvairaus dydžio sklypuose, iki įvairaus dydžio grupių.

Grėsmės ir apsauga

Pagrindinės grėsmės yra augaviečių ekologinių sąlygų pokyčiai: pievose – apaugimas tankiais krūmais, miškuose – per didelis medžių ir krūmų susivėrimas, augaviečių sunaikinimas (miškų kirtimo metu suardžius dirvožemį, suarimas po miškų kirtimo ar pievų suarimas), trypimas, žiedų skynimas.

Paplitimas

Paplitusi didesnėje Europos dalyje, išskyrus rytinę dalį, ir Kaukaze.
Per Lietuvą eina šiaurinė arealo riba, aptinkama pietinėje, pietrytinėje ir rytinėje dalyse. Daugiausia radaviečių yra Švenčionių, Trakų, Vilniaus r., po keletą radaviečių Druskininkų sav., Ignalinos, Kaišiadorių, Šalčininkų, Varėnos r.

Summary

Occurring in southern, eastern and south-eastern parts of the country, the north-eastern border of the distribution range of this species passes through Lithuania. The populations vary in size from solitary individuals growing in plots of different sizes to groups of various sizes. The main threats are overgrowth by bushes and trees, encroachment of canopy cover or shrubs, ploughing, forest cutting, trampling and the picking of flowers.

Galerija

Informacijos šaltiniai

Natkevičaitė-Ivanauskienė, 1976.