Ąžuolinis skylenis

IUCN įvertinimas

EN B2ab(iii); D1

Biologija ir ekologija

Stambus kempininis grybas, iki 10–20 cm pločio, pusinių kepurėlių, pagalvių ar kanopos pavidalo, prisitvirtinęs prie substrato plačiu šonu. Jų paviršius apaugęs plaukeliais, su neryškiomis zonomis, nelygus, duobėtas, gelsvai ar raudonai rudas. Kraštai apvalūs, buki. Vaisiakūnio apačioje porų paviršius iš pradžių pilkšvas, sendamas tampa rudas. Vaisiakūniai mėsingi ir kamštiški, išdžiūvę – kieti. Jų pamate yra kietas grūdėtas rudos spalvos su šviesiai gelsvais intarpais grybienos branduolys. Panašiai augantys apdžiūvę ir patamsėję krokinio minkštenio (Hapalopilus croceus) vaisiakūniai gali būti supainioti su ąžuoliniu skyleniu. Šis turi jam būdingą grybienos branduolį, o krokinis minkštenis, net ir apdžiūvęs, išlieka su ryškiai oranžinės spalvos likučiais.
Vaisiakūniai vienmečiai, pavieniui ar čerpių pavidalo grupėmis vasaros pabaigoje ar rudenį išauga aukštai ant gyvų stambių ąžuolų kamienų ar storų šakų. Grybas sukelia medienos šerdies baltąjį puvinį. Auga senuose ąžuolynuose ar ant pavienių medžių parkuose ir miškapievėse.

Populiacijos gausumas

Pastarųjų metų mažas radaviečių skaičius rodo blogėjančią populiacijos būklę, galimai dėl substrato ir buveinių kokybės pokyčių. Ąžuolinio skylenio populiacija gana fragmentiška, net joms augti tinkamose buveinėse randama pavienių individų. Gausiausia populiacija Punios šile, Kauno ir Dūkštų ąžuolynuose.

Grėsmės ir apsauga

Didžiausia grėsmė ąžuolinio skylenio išlikimui kyla iškertant senus ąžuolus, taip pat kai nelieka įvairaus amžiaus ąžuolų gretimoje aplinkoje. Grybui išlikti ir sėkmingai įsikurti reikalingas nuolatinis tinkamo substrato pasipildymas. Pagrindinė apsaugos priemonė – išsaugoti senus ąžuolus ir buveinėse palikti potencialiai grybui tinkamus jaunesnius ąžuolus.

Paplitimas

Rūšis daugiau paplitusi Europos pietinėje ir centrinėje dalyse. Žinoma Šiaurės Amerikoje ir Azijoje.
Lietuvoje žinoma apie trisdešimt radaviečių, dauguma aptikta iki 2007 m. Labiausiai paplitusi pietrytinėje ir centrinėje Lietuvos dalyse.

Summary

This species is known to be found in 30 localities in south-eastern and central Lithuania. It grows on large old oaks trees in forests and more open habitats, such as parks or meadows. The major threat is the cutting of host trees and the elimination of uneven age oak forests. The population is expected to decrease due to the decreasing amount and quality of suitable substrate.

Galerija

Informacijos šaltiniai

Gricius, Matelis, 1996; Sunhede, Vasiliauskas, 2003.