Ąžuolinis pintenis

IUCN įvertinimas

CR B1ab(iii)+2ab(iii)

Biologija ir ekologija

Ąžuolinis pintenis yra su labai senais paprastaisiais ąžuolais susijęs kempininis grybas. Vaisiakūnis minkštas, iki 19 cm pločio ir iki 5 cm storio. Viršutinis jo paviršius lygus, balsvai gelsvas, bręstant spalva keičiasi į šviesiai geltoną ir galiausiai į rudą. Vaisiakūniai vienmečiai, išauga ne kasmet, liepos–rugsėjo mėn. Dažniausiai randamas pusiau atvirose buveinėse: medžiais apaugusiose ganyklose, senuose parkuose, plačialapių miškuose su įsiterpusiais atvirais plotais. Išauga ant gyvų ir nudžiūvusių ąžuolų kamienų, virtuolių, stuobrių ir sukelia rudąjį ąžuolų kamienų puvinį.

Populiacijos gausumas

Grybo vaisiakūnių Punios šile rasta 1996 ir 2010 m. ant dviejų senų ąžuolų – virtuolio ir aukšto kelmo be žievės.

Grėsmės ir apsauga

Grybui yra būtini labai seni ąžuolynai. Rūšies retumą Lietuvoje lemia tinkamų buveinių trūkumas dėl plynųjų miškų kirtimų brandžiuose ąžuolų medynuose ir nudžiūvusių senų ąžuolų šalinimo. Žinomų radaviečių aplinkoje Punios šile potencialiai tinkami medynai sudaro < 1 km2. Vienintelė žinoma populiacija gali išnykti dėl nepalankios medynų kaitos, staigios senosios ąžuolų kartos žūties.

Paplitimas

Ąžuolinio pintenio paplitimas sutampa su paprastojo ąžuolo arealu Europos vidutinio klimato juostos miškuose. Grybas retas visame paplitimo areale. Daugiausia radaviečių žinoma Anglijoje ir Švedijoje. Nerastas Latvijoje, Estijoje, Suomijoje.
Lietuvoje žinoma viena populiacija Punios šile, Alytaus r.

Summary

This fungus is known to be found in a single locality in southern Lithuania. The fruit-bodies of the species were recorded on two different substrates in the same forest in 1996 and 2010. The species might be affected by unfavourable changes in the stand structure and species composition and the sudden death of the oldest generation of oaks in the known locality.

Galerija

Informacijos šaltiniai

Sunhede, Vasiliauskas, 2003.