Ąžuolinė taurenė

IUCN įvertinimas

CR C2a(1); D1

Biologija ir ekologija

Ąžuolinė taurenė – žiauberiškoji kerpė su storu pilku gniužulu. Visada aptinkama su vaisiakūniais, kurie būna 0,7–1 mm aukščio, su lęšio formos, 0,3–0,5 mm skersmens galvutėmis. Kotelis juodas, be apnašos. Galvutės juodos, apatinė jų dalis padengta balta apnaša. Iš visų panašius kotuotus vaisiakūnius turinčių žiauberiškųjų kerpių išsiskiria gana stambiais juodais vaisiakūniais su balta apnaša ir storu pilku gniužulu. Kitos panašios taurenių rūšys arba turi vaisiakūnius, kurių apnaša kitokių spalvų, arba jų gniužulo nematyti. Išoriškai panašios žiovenės (Chaenotheca) rūšys skiriasi rudu galvučių viršumi.
Ąžuolinė taurenė auga ant senų (daugiau kaip šimto metų amžiaus) ąžuolų kamienų miškuose, labai retai ant sausos ąžuolų medienos gerai apšviestose ar tik iš dalies pavėsyje esančiose vietose. Istorinėse ir dabar jau išnykusiose subpopuliacijose buvo aptikta miške ant senos tuopos kamieno ir ant medinės seno pastato sienos apleistoje sodybvietėje.

Populiacijos gausumas

Lietuvoje ąžuolinės taurenės populiacija negausi, labai fragmentiška (fragmentaciją lemia tinkamų buveinių pasiskirstymas), visose radavietėse, išskyrus vieną, aptikta tik po vieną individą (substrato vienetą).

Grėsmės ir apsauga

Pagrindinės grėsmės yra plynieji miškų kirtimai ir senų medžių skaičiaus mažėjimas bei aplinkos tarša, ypač padidėjęs azoto kiekis aplinkoje. Be to, grėsmę gali kelti sužėlęs pomiškis, nes pernelyg stipriame pavėsyje ąžuolines taurenes nukonkuruoja kitos kerpių rūšys. Šiai rūšiai palankiausios sąlygos yra neintensyvūs miškų kirtimai ir miško buveinių tvarkymas, kai paliekami nudžiūvę ir seni medžiai bei reguliuojamas pomiškio tankis.

Paplitimas

Rūšis aptinkama Europos ir Šiaurės Amerikos temperatinėje juostoje ir kiek piečiau bei šiauriau jos. Daugelyje Europos šalių yra reta.
Lietuvoje apyretė, šiuo metu žinomos penkios radavietės įvairiose Lietuvos dalyse. Vienoje istorinėje radavietėje buveinė sunykusi (dabar Vilniaus m. teritorija), kitoje (Plungės r.) kerpė taip pat nebeauga sunykus buveinei (seniems mediniams pastatams).

Summary

This species is rather rare in Lithuania, currently known to be found in six localities, most of which contain single individuals (substrate units). The species grows on the trunks of old oaks in forests, though in historical localities it was also known to be found on old poplars and on old wooden buildings. The species is threatened by nitrogen pollution, the overgrowing of forest understorey, clear cutting and traditional forest management where old trees are removed.

Galerija

Informacijos šaltiniai

Motiejūnaitė, 2016.