(lot. Fistulina hepatica)
Grybas gumbo pavidalo, vėliau kepurėlė pailga, primenanti liežuvį, susiaurėjusiu pagrindu arba trumpu kotu priaugusi prie substrato, iki 10–30 cm skersmens. Kepurėlės paviršius oranžiškai raudonas ar tamsiai rausvai rudas, lygus ir gleivėtas. Apatinėje dalyje tankiai vienas prie kito susiglaudę laisvi vamzdeliai, jaunų vaisiakūnių balkšvi ar gelsvi, senesnių rudi. Šviežias vaisiakūnis minkštas ir sultingas, persisunkęs rausvomis sultimis.
Vaisiakūniai vienmečiai, išauga vasaros pabaigoje ir rudenį. Ąžuolinė kepena yra silpnas parazitinis grybas ir medienos ardytojas, saprotrofas. Auga ant senų ąžuolų kamienų, stuobrių, kelmų ar virtuolių. Randamas plačialapių ar mišriuosiuose miškuose, parkuose, miškapievėse ant pavienių ąžuolų. Vaisiakūniai dažniausiai išauga kamieno apatinėje dalyje, jo pašaknėje.
Gerai pastebima ir atpažįstama rūšis, tad žinoma didžioji dauguma radaviečių (80–100). Tinkamose radavietėse auga gausiai. Didžiausios populiacijos Kauno ir Dūkštų ąžuolynuose. Po 2007 m. registruota apie 10 proc. mažiau radaviečių, numatomas panašus mažėjimas per ateinačius 50 metų dėl senų pažeistų drevėtų ąžuolų pašalinimo, ypač urbanistinėje aplinkoje.
Seni ąžuolynai ar pavieniai seni ąžuolai kitose buveinėse turi būti palikti, nes grybui labai svarbu, kad nuolat atsinaujintų tik per ilgą laiką susiformuojantis substratas. Tad išsaugoti potencialiai grybui tinkamus medžius buveinėse taip pat svarbi apsaugos priemonė. Šio grybo apsaugai tinkamos kitų retų rūšių, pavyzdžiui, niūriaspalvio auksavabalio (Osmoderma eremita), apsaugai taikomos priemonės.
Rūšis plačiai paplitusi Europoje, Šiaurės Amerikoje, Australijoje, Afrikoje. Paplitimas šiaurinėje dalyje sutampa su ąžuolo arealu. Paplitusi visoje Lietuvoje, gausiausiai centrinėje ir pietryčių dalyse.
This species is eye-catching and probably quite well-mapped. The number of localities is about 80–100. The fungus is a weak parasite that grows on the stems, stumps and roots of old living oaks. The species is threatened by the felling of host trees and suitable host trees. The decline is difficult to assess, but is thought to be in the range of 10% over the last three generations (50 years) due to the harvest of old oak trees, especially in urban environments.
Gricius, Matelis, 1996.