Auksuotoji šaškytė

IUCN įvertinimas

EN B2ab(iii)

Biologija ir ekologija

Drugio priekinio sparno ilgis – 16–19 mm, atstumas tarp išskleistų sparnų viršūnių – 36–46 mm. Drugio sparnai oranžiškai rudi su tamsiu raštu ir šviesesnėmis geltonai oranžinėmis dėmėmis, apatinis sparnas gelsvai plytinės spalvos, pakraštyje viršutinėje ir apatinėje pusėse yra juodų taškų eilė. Vikšrai juodi su balsvais taškeliais.
Drugiai stebimi gegužės mėn. pabaigoje–birželio pabaigoje. Suaugėliai drugiai minta įvairių augalų žiedų nektaru. Vikšrų mitybiniai augalai – pievinės miegalės, žvaigždūnės, gysločiai, pupalaiškiai. Pirmojoje birželio pusėje patelė ant mitybinio augalo apatinės lapo pusės padeda 200–600 geltonos spalvos kiaušinių. Vikšrai išsirita liepos pradžioje, formuoja bendrą lizdą tarp lapų, kuriame maitinasi iki rugpjūčio pabaigos. Ketvirtojo ūgio vikšrai ant mitybinio augalo ar šalia jo formuoja nedidelį tankų lizdą, kuriame žiemoja. Pavasarį jie palieka žiemovietę ir plačiai išplinta. Vikšrai maitinasi iki gegužės vidurio, lėliuke virsta ant žemės paviršiaus tarp mitybinių augalų.
Auksuotoji šaškytė aptinkama buveinėse, kuriose auga pievinė miegalė – melvenynuose, šienaujamose mezofitinėse pievose. Dažniausiai auksuotoji šaškytė aptinkama vietovėse, kur mozaikiškai keičiasi atviros pievos, apsuptos krūmynais, miškeliais, visais atvejais paplitimas apribotas mitybiniais augalais.

Populiacijos gausumas

Lietuvoje auksuotosios šaškytės populiacija suskaidyta į izoliuotas, lokalias populiacijas, drugių gausumas jose nedidelis – nuo pavienių iki kelių dešimčių individų hektare. Stebimas tinkamų gyventi plotų sumažėjimas.

Grėsmės ir apsauga

Pagrindinės grėsmės šiai rūšiai yra buveinių sąlygų pokyčiai, buveinių degradacija ir jų izoliacija. Nebenaudojamų pievų sukcesija, apsodinimas mišku, žemės ūkio plėtra į natūralias pievas, buveinių hidrologinio režimo pokyčiai, pavasariniai gaisrai neigiamai veikia buveines. Ekstensyvus pievų naudojimas, dalinis buveinės šienavimas, apsauga nuo užaugimo krūmais ir medžiais yra svarbiausi auksuotosios šaškytės buveines palaikantys veiksniai.

Paplitimas

Rūšis paplitusi Europoje, išskyrus Norvegiją ir šiaurinius Rusijos europinės dalies regionus, vidutinio klimato juostoje Azijoje iki Korėjos, Mažojoje Azijoje.
Rūšis Lietuvoje paplitusi dispersiškai ir sudaro židinius tinkamose buveinėse. Daugiausia radaviečių žinoma Rytų ir Vidurio Lietuvoje.

Summary

This species is widely distributed in Lithuania, but also localised. It inhabits damp meadows and low bog margins. Populations are threatened mostly due to the rapid destruction of natural meadows and natural succession.

Galerija

Informacijos šaltiniai

Kazlauskas, 1984; Ivinskis, 2004; Ivinskis, Augustauskas, 2004.