Auksaviršė ūmėdė

IUCN įvertinimas

VU D1

Biologija ir ekologija

Grybas nedidelis, kepurėlė – 5–9 (10) cm skersmens, jauna – iškila, vėliau plokščia, vidurys įdubęs. Paviršiaus luobelė tvirtai priaugusi, sunkiai lupasi, sausu oru matinė, drėgnu šiek tiek gliti, švelniai raudona, aukso geltonumo, abrikosų, plytų spalvos, geltono, auksiškai gelsvo atspalvio. Lakšteliai pradžioje blyškiai kreminiai, vėliau gelsvi, gelsvai kreminiai, geltoni, tamsesniais kraštais, priaugę prie koto. Lakštelių pagrindas prie kepurėlės susiraukšlėjęs, su skersinėmis pertvaromis. Kotas vienodo storumo, lygus, baltas, vėliau gelsvas ar geltonas, brandžių vaisiakūnių koto vidus purus, 3–7 (9) cm aukščio, 1–2,5 cm pločio. Minkštimas baltas, stangrus, be ypatingo kvapo, švelnaus skonio. Perpjautas ar pažeistas spalvos nekeičia. Termofilas. Kalcifilas. Auga pavieniui ir grupėmis lapuočių, mišriuosiuose ir spygliuočių miškuose, dažniausiai šviesiose šiltose vietose. Mėgsta drėgnus daug maisto medžiagų turinčius dirvožemius. Simbiotrofas. Šiltesnio klimato juostose auga po plačialapiais medžiais. Sudaro simbiozę su ąžuolais, skroblais, beržais, eglėmis, pušimis. Lietuvoje auga po ąžuolais, skroblais, beržais, eglėmis, pušimis.
Nuo kitų panašių rūšių ūmėdžių skiriasi savo geltona lakštelių ir koto spalva, taip pat cheminėmis reakcijomis.

Populiacijos gausumas

Lietuvoje auksaviršės ūmėdės populiacija nėra maža, tik pasiskirsčiusi labai netolygiai. Šiems grybams augti tinkamų vietų yra ir kituose regionuose, todėl populiacija gali būti ir didesnė nei rodo ligšioliniai duomenys. Grybų derėjimas stebimas nereguliariai, su ilgokais intervalais tarp stebėjimų, kartais pasitaiko metų, kai grybų visoje šalyje dera gausiau nei įprastai ir tuomet tikimybė jų surasti naujose augavietėse padidėja.

Grėsmės ir apsauga

Didžiausią grėsmę kelia miškų kirtimai ir kitokie miškininkystės darbai, keičiantys augavietės struktūrą ir rūšių sudėtį, pomiš

Paplitimas

Rūšis paplitusi Europoje, Azijoje, Šiaurės Amerikoje. Didesnėje arealo dalyje rūšis nėra dažna, Europoje kiek dažnesnė pietinėje dalyje.
Lietuvoje nedažna. Žinoma aštuoniolika radaviečių Pietų, Šiaurės, Šiaurės Rytų ir Vidurio Lietuvoje.

Summary

This species is rare and is known to be found in eighteen localities. It forms mycorrhiza with oaks, hornbeams, birches, occasionally with coniferous trees. It grows in mature deciduous and mixed woods on nutrient rich, calcareous soil. The main threats are forest cutting, other forestry activities that change the structure of habitat and species composition, the regrowth of forest undergrowth and a reduction of the quality of the habitats due to air pollution.

Galerija

Informacijos šaltiniai

Urbonas, 2001.