Auksaspalvis šakočius

IUCN įvertinimas

EN B2ab(iii); D1

Biologija ir ekologija

Grybo vaisiakūnis vidutinio didumo, tolygiai šviesiai geltonas ar aukso geltonumo, senesnis – rusvas, gausiai šakotas tarsi krūmas, apie 15 cm aukščio ir gali būti kiek didesnis į plotį nei į aukštį. Šakojasi nuo pat pagrindo, o pačiame pagrinde yra trumpas balkšvas kotas. Perpjovus matyti baltas minkštimas. Panašus ir tokioje pat buveinėje randamas geltonasis šakočius (Ramaria lutea) kartais gali būti supainiojamas su auksaspalviu šakočiumi, bet abi šios rūšys yra retos.
Vaisiakūniai vienmečiai, išauga vasarą ir rudenį pavieniui ar grupėmis. Sudaro mikorizę su ąžuolais, liepomis ir eglėmis. Grybas randamas brandžiuose plačialapių miškuose su kalkingu dirvožemiu, kartais randamas žolių turtinguose eglynuose.

Populiacijos gausumas

Auksaspalvio šakočiaus populiacija maža ir fragmentiška. Buvusių senų populiacijų Verkių apyl. miškuose būklė nėra žinoma, pakartotinai šiose vietose grybas nerastas. Dabartinėse radavietėse pasitaiko po vieną–du skirtingus genetinius individus.

Grėsmės ir apsauga

Didžiausia grėsmė auksaspalvio šakočiaus išlikimui – tai bet kokie miškų ūkio darbai grybo buveinėje ar šalia jos, kas gali pakeisti medyno struktūrą ir mikroklimato sąlygas. Eglių plitimas ir dirvožemio rūgštėjimas lapuočių miškuose taip pat gali pakeisti tinkamas sąlygas grybui augti. Manoma, kad grybui grėsmę kelia ir padidėjusi tarša azoto medžiagomis. Pagrindinė apsaugos priemonė – nevykdyti jokios ūkinės veiklos grybo buveinėse ir šalia jų.

Paplitimas

Rūšis paplitusi Europoje, Šiaurės Amerikoje ir Azijoje, bet paplitimo duomenys nėra tikslūs, nes ši rūšis yra painiojama su kitomis panašiomis.
Lietuvoje labai reta, rasta šešiose vietose, daugiausia pietrytinėje dalyje.

Summary

This species is very rare, found in six localities in south-eastern Lithuania. It forms mycorrhiza with oak, lime and spruce and grows on calcareous soil in broadleaved forests and herb-rich spruce forests. The main threat is the clear cutting of old broadleaved forests and, possibly, it is also negatively affected by increased nutritional load.

Galerija

Informacijos šaltiniai

Mazelaitis, 1976.