SRIS

Romas Ferenca Nuotraukos autorius: Romas Ferenca
Pildyti stebėjimo anketą

Aštuoniataškis auksavabalis

(lot. Gnorimus variabilis)

  • Karalystė: Gyvūnai (lot. Animalia)
  • Tipas: Vabzdžiai (lot. Insecta)
  • Klasė: Vabalai (lot. Coleoptera)
  • Sąrašas: Lietuvos raudonosios knygos sąrašas (2007) - 3(R), Lietuvos raudonosios knygos sąrašas (2021) - Grėsmingos būklės (EN)

IUCN įvertinimas

EN B2ab(iv,v)


Daugiau informacijos

Biologija ir ekologija

Kūnas juodas, matinis, 17–22 mm ilgio. Priešnugarėlė siauresnė už antsparnius, užpakaliniuose jos kampuose yra po vieną gelsvą ar baltą dėmelę. Kiekviename antsparnyje taip pat yra keturios–šešios gelsvos ar baltos dėmelės, kartais šios dėmelės būna redukuotos, tuomet priešnugarėlė ir antsparniai būna visiškai juodi. Patinai nuo patelių skiriasi į išorę lenktomis vidurinių kojų blauzdomis. Tai saproksilinė rūšis, gyvenanti senuose drevėtuose medžiuose: ąžuoluose ir pušyse. Pietų Europoje – Balkanuose ir Apeninuose – aštuoniataškis auksavabalis taip pat randamas valgomuosiuose kaštainiuose ir paprastuosiuose bukuose. Lervos vystosi dvejus–trejus metus. Lėliukėmis lervos virsta medžių drevių trūnijančioje medienoje ar apatinėje kelmų dalyje tarp šaknų kokonuose, sulipdytuose iš medienos trūnėsių. Vabalai skraido gegužės pabaigoje–liepos mėn. Šiltomis saulėtomis dienomis aštuoniataškių auksavabalių aptinkama ant įvairių augalų žiedų, taip pat medžių drevių trūnėsiuose.

Populiacijos gausumas

Gausumas nėra įvertintas. Gausiausios populiacijos yra Pietryčių Lietuvos pušynuose, kur vabalai vystosi senose drevėtose pušyse ar trūnijančiuose pušų kelmuose ir rąstuose. Kituose Lietuvos regionuose randama senuose parkuose ar išlikusiuose pavieniuose senuose drevėtuose medžiuose, dažniausiai ąžuoluose randama pavieniui.

Grėsmės ir apsauga

Didžiausią grėsmę kelia ūkinė veikla miškuose: plynieji miškų kirtimai ir senų drevėtų medžių šalinimas. Rūšies apsaugai būtina žinomų buveinių kirtavietėse palikti pavienius senus drevėtus medžius.

Paplitimas

Rūšis paplitusi Pietų ir Centrinėje Europoje, pietinėje Britų salų dalyje. Šiaurėje arealas siekia Švediją, Latviją, Estiją, rytuose rūšis išplitusi Rusijoje iki Volgos. Lietuvoje didžioji dalis radaviečių yra Dzūkijoje ir Vidurio Lietuvoje.

Summary

A rare saproxylic species that is ecologically associated with old dried oaks and Scots pine trees and is most often found in mature forests in south Lithuania. Larvae develop in decaying wood in hollows of veteran trees. The main threat is clear cutting of forest and the removal of old trees from the ecosystem.

Informacijos šaltiniai

Pileckis, Monsevičius, 1995; Monsevičius, 1997; Ehnström, Ivinskis, Ferenca, 2003; Inokaitis, 2004; Ivinskis, Ferenca, Rimšaitė, 2004; Tamutis, 2005; Ferenca, 2006; Ivinskis, Rimšaitė, Ferenca, 2007; Uselis ir kt., 2007; Bačianskas, 2009.