SRIS

Ankstyvoji smilgenė
Pildyti stebėjimo anketą

Ankstyvoji smilgenė

(lot. Aira praecox)

  • Karalystė: Augalai (lot. Plantae)
  • Tipas: Žiediniai augalai (lot. Magnoliophyta)
  • Klasė: Lelijainiai (lot. Liliopsida)
  • Sąrašas: Saugomų rūšių LRK - 0(Ex), Saugomų rūšių LRK - 3(R)

IUCN įvertinimas

VU D2


Daugiau informacijos

Biologija ir ekologija

Ankstyvoji smilgenė yra vienmetis, nedidelis, 4–10 cm aukščio, žolinis augalas, retkarčiais pasitaiko individų, užaugančių iki 20 cm aukščio. Stiebai pavieniai arba keli, nešiurkštūs ir ploni. Lapai siauri, išsidėsto stiebo apačioje. Turi siaurą, glaustašakį, iki 3 cm ilgio šluotelės tipo žiedyną. Žydi anksti pavasarį, gegužės–birželio mėn. Dauginasi sėklomis. Žydėjimo metu gausioms populiacijoms būdingas raudonos, o vasaros pabaigoje šviesiai rudos spalvos aspektas.
Auga neturtingame maisto medžiagų lengvame smėlio dirvožemyje, daugiausia atvirose vietose, smiltpievėse su retu žolynu, ant miško kvartalų linijų, miškų keliukų ir takų.

Populiacijos gausumas

Tinkamose buveinėse ankstyvoji smilgenė sudaro vejas, kitur aptinkama pavienių individų. Nemirsetos apyl. praeito amžiaus pabaigoje fiksuotos ypač gausios populiacijos, augalijos aprašymuose augalų projekcinis padengimas buvo iki 50 proc. Dabar populiacijos sumažėjusios, istorinėje radavietėje Palangoje visai nebeaptinkamos.

Grėsmės ir apsauga

Didelė grėsmė kyla dėl buveinių kokybės prastėjimo – atvirų smėlynų buveinių velėnėjimo ir apaugimo krūmais. Tinkamose buveinėse reikia palaikyti atviro substrato plotelius, kuriuose galėtų įsitvirtinti šios rūšies augalai.

Paplitimas

Natūralus rūšies arealas driekiasi Europoje, šiaurinis arealo pakraštys kerta pietinę Skandinavijos dalį. Šiaurės Amerikoje tai svetimžemė rūšis, priskiriama prie invazinių rūšių grupės.
Lietuvoje augalas retas, aptinkamas tik pajūryje – Kuršių nerijoje (ties Nida, Preila ir Pervalka) ir žemyninėje dalyje – Nemirsetos apyl.

Summary

This species is very rare and found only on coastal dunes in Lithuania. The most significant threat facing the species is the changing structure of the communities. Due to natural succession, vegetation cover is increasing and, in some places, overgrowth of habitats by shrubs has resulted in a decrease in the quality of communities.

Informacijos šaltiniai

Balevičienė, Gudžinskas, Sinkevičienė, 2000.