Aitriakvapis piengrybis

IUCN įvertinimas

EN D1

Biologija ir ekologija

Grybas nedidelis, kepurėlė – 5–15 cm skersmens, augimo pradžioje išsigaubusi, vėliau plokščia su įdubusiu viduriu, paviršius gleivėtas, jauno grybo paviršius šiaudų spalvos, geltonai oranžiniame fone oranžiškai dėmėtas, koncentriškai zoniškas, kiek netaisyklingas, jaunų vaisiakūnių kraštai užlinkę žemyn, plaukuoti, vėliau tiesūs, banguoti. Drėgnu oru paviršius glitus, sausas matinis, plaušingas. Lakšteliai balti, vėliau šviesios ochros spalvos, oranžiniai, retoki, su puslakšteliais (lakšteliukais), šakojasi, su skersinėmis pertvarėlėmis, ypač prie koto, priaugę prie koto ar net truputį nuaugę kotu žemyn. Pažeidus pasirodo baltos sultys, kurių spalva nesikeičia. Kotas tokios pat spalvos kaip ir kepurėlė ar kiek šviesesnis, link apačios smailėjantis, trumpas, jauno vaisiakūnio pilnaviduris, seno su kiauryme, 2–5 (6) cm aukščio, 1–3 cm pločio. Minkštimas baltas, vėliau šviesios ochros spalvos, kietas, stangrus, perlaužus ar perpjovus išsiskiria baltos sultys. Jų spalva nesikeičia arba įgyja pilkšvą atspalvį, aitraus skonio. Minkštimas malonaus kvapo, kartoko skonio. Kalcifilas. Auga lapuočių ir mišriuosiuose pusiau atviruose miškuose, dažniausiai ąžuolynuose, miško aikštelėse, pakraščiuose, kartais parkuose. Mėgsta kalkingus turtingus maisto medžiagų dirvožemius, nors gali augti ir neutraliuose. Simbiotrofas, sudaro ektomikorizę su ąžuolais ir kitais įvairiais plačialapiais medžiais, lazdynais. Lietuvoje dažniausiai susijęs su ąžuolais.
Nuo kitų panašių po ąžuolais kalkinguose dirvožemiuose augančių ir visų likusių piengrybių aitriakvapis labiausiai skiriasi savo lakšteliais su skersinėmis pertvarėlėmis, stambiausiomis sporomis ant dvisporių papėdžių (bazidžių) (skirtingai nuo kitų ketursporių piengrybių papėdžių).

Populiacijos gausumas

Lietuvoje adatiškojo gleivyčio populiacija itin negausi, žinoma tik viena subpopuliacija, kurioje rastas vienas individas (substrato vienetas).

Grėsmės ir apsauga

Pagrindinės grėsmės yra plynieji miškų kirtimai ir senų džiūstančių medžių šalinimas.
Palankiausios sąlygos ir didžiausios galimybės šiai kerpei išlikti yra tuose miško sklypuose, kuriuose nevyksta ūkinė veikla.

Paplitimas

Rūšis paplitusi Europoje. Reta visame areale.
Lietuvoje reta. Žinomos septynios radavietės šiaurvakarinėje, šiaurinėje, rytinėje ir centrinėje šalies dalyse.

Summary

This species is very rare in Lithuania, only one sub-population containing a single individual is known - this is on an ancient maple in a well-preserved old forest fragment. The main threat to the species is forest logging.

Galerija

Informacijos šaltiniai

Motiejūnaitė, 2016; Motiejūnaitė et al., 2005.