Aitriakvapis piengrybis

IUCN įvertinimas

EN D1

Biologija ir ekologija

Grybas nedidelis, kepurėlė – 5–15 cm skersmens, augimo pradžioje išsigaubusi, vėliau plokščia su įdubusiu viduriu, paviršius gleivėtas, jauno grybo paviršius šiaudų spalvos, geltonai oranžiniame fone oranžiškai dėmėtas, koncentriškai zoniškas, kiek netaisyklingas, jaunų vaisiakūnių kraštai užlinkę žemyn, plaukuoti, vėliau tiesūs, banguoti. Drėgnu oru paviršius glitus, sausas matinis, plaušingas. Lakšteliai balti, vėliau šviesios ochros spalvos, oranžiniai, retoki, su puslakšteliais (lakšteliukais), šakojasi, su skersinėmis pertvarėlėmis, ypač prie koto, priaugę prie koto ar net truputį nuaugę kotu žemyn. Pažeidus pasirodo baltos sultys, kurių spalva nesikeičia. Kotas tokios pat spalvos kaip ir kepurėlė ar kiek šviesesnis, link apačios smailėjantis, trumpas, jauno vaisiakūnio pilnaviduris, seno su kiauryme, 2–5 (6) cm aukščio, 1–3 cm pločio. Minkštimas baltas, vėliau šviesios ochros spalvos, kietas, stangrus, perlaužus ar perpjovus išsiskiria baltos sultys. Jų spalva nesikeičia arba įgyja pilkšvą atspalvį, aitraus skonio. Minkštimas malonaus kvapo, kartoko skonio. Kalcifilas. Auga lapuočių ir mišriuosiuose pusiau atviruose miškuose, dažniausiai ąžuolynuose, miško aikštelėse, pakraščiuose, kartais parkuose. Mėgsta kalkingus turtingus maisto medžiagų dirvožemius, nors gali augti ir neutraliuose. Simbiotrofas, sudaro ektomikorizę su ąžuolais ir kitais įvairiais plačialapiais medžiais, lazdynais. Lietuvoje dažniausiai susijęs su ąžuolais.
Nuo kitų panašių po ąžuolais kalkinguose dirvožemiuose augančių ir visų likusių piengrybių aitriakvapis labiausiai skiriasi savo lakšteliais su skersinėmis pertvarėlėmis, stambiausiomis sporomis ant dvisporių papėdžių (bazidžių) (skirtingai nuo kitų ketursporių piengrybių papėdžių).

Populiacijos gausumas

Lietuvoje aitriakvapio piengrybio populiacija yra maža, tačiau grybams augti tinkamų vietų daugiau, nei iki šiol buvo žinoma. Grybų derėjimas stebimas ne nuolat ir nereguliariai, su didokais intervalais, dera negausiai, nors gali būti atvejų, kai grybai dera porą metų iš eilės. Pasitaiko metų, kai dera gausiau nei įprastai.

Grėsmės ir apsauga

Didžiausią grėsmę kelia senų medžių kirtimai, kitokie miškininkystės darbai, dėl kurių pakinta augaviečių struktūra, ir oro tarša, dėl kurios prastėja augaviečių kokybė.

Paplitimas

Rūšis paplitusi Europoje. Reta visame areale.
Lietuvoje reta. Žinomos septynios radavietės šiaurvakarinėje, šiaurinėje, rytinėje ir centrinėje šalies dalyse.

Summary

This species is rare and is known to be found in seven localities. It forms mycorrhiza with oaks. It grows in mature deciduous and mixed woods on nutrient rich, calcareous soil. The main threats are the cutting of old trees, other forestry activities and destruction od habitat.

Galerija

Informacijos šaltiniai

Jonas Kasparavičius, 2021