Rambyno regioniniame parke atliktas didžiųjų miegapelių monitoringas
Rambyno regioninis parkas yra viena iš vos keliolikos mūsų šalyje esančių į Lietuvos raudonąją knygą įrašytos didžiosios miegapelės buveinių. Šiemet tradiciškai parke buvo atliktas ir šių žvėrelių monitoringas.
Didžioji miegapelė (lot. Glis glis) yra miegapelinių (lot. Gliridae) šeimos graužikas. Tai – pati didžiausia Lietuvos miegapelė, kuri užauga net iki 140-190 mm ilgio ir 70-120 g svorio. Į Lietuvos raudonąją knygą ši rūšis buvo įrašyta dar 1989 metais.
Didžioji miegapelė yra paplitusi didelėje Europos dalyje, Kaukaze ir Mažojoje Azijoje. Lietuvoje šiuo metu ši rūšis dažniau aptinkama pietinėje šalies dalyje, Nemuno ir Neries upių bei į jas atitekančių upelių slėniuose. Ši rūšis Lietuvoje aptinkama vos 13-oje vietų. Be Rambyno regioninio parko tarp plačiau žinomų radaviečių yra Rumšiškių, Kleboniškio, Subartonių miškai, Strošiūnų ir Punios šilai, Uciekos apylinkės, taip pat Neries regioninis parkas.
Daugiau apie šį mielą žvėrelį kviečiame skaityti straipsnyje:
Rambyno regioniniame parke šiems gyvūnams yra įrengti specialūs inkilai. Mat aktyviuoju gegužės-rugsėjo laikotarpiu (nuo vėlyvo rudens iki vėlyvo pavasario miegapelės miega žiemos miegu, įsirausdamos po žeme) didžioji miegapelė savo būstą dažniausia įsirengia uokse, senuose paukščių lizduose, inkiluose, kartais – ir kitų žvėrelių urvuose.
Šiemet patikrinus beveik 200 specialiai miegapelėms parke iškeltų inkilų, 33-juose rasta miegapelių veiklos požymių (šviežiai sunešti lapai, išgulėti guoliai ir ekskrementai). 26-ios didžiosios miegapelės buvo stebėtos gyvai. Rambyno regioninio parko specialistai-ekologai pastebi, kad šiemet miegapelės itin anksti pradėjo ruoštis žiemos miegui, anksčiau „apsirūpindamos“ storesniu nei jiems įprasta riebaliniu kūno sluoksniu.
2023 m. atliekant didžiųjų miegapelių monitoringą buvo patikrinti 148 inkilai, iš kurių miegapelės buvo užėmusios 35-is, gyvai stebėtos 29-ios miegapelės. Pernai (2024 m.) Rambyno regioniniame parke buvo fiksuotas rekordinis didžiųjų miegapelių skaičius. Iš 162-jų inkilų praėjusiais metais miegapelės buvo užėmusios 43-is, gyvai stebėta net 50 miegapelių. Tad galima teigti, kad šiemet šių gyvūnų populiacija parke kiek stabilizavosi.
Kalbant apie miegapelių namus – miškus, verta paminėti, kad didžiąją miegapelę galima vadinti ir sveiko miško, pasižyminčio stabilia ekosistema ir biologine įvairove, indikatoriumi. Jei šis gyvūnas apsigyvena ir pradeda veistis tam tikrame miške, reiškia čia yra itin palankios gyvenimo sąlygos ir daugeliui kitų gyvūnų.
Todėl siekiant išsaugoti didžiosios miegapelės populiaciją Lietuvoje būtina tinkamai reguliuoti miškų kirtimo veiklą, labiau atsižvelgiant ir į šios rūšies išlikimo poreikius. Taip pat didžiajai miegapelei gyventi tinkamuose miškuose vertėtų iškelti daugiau inkilų, kurie gali tapti saugiais namais ne tik paukščiams, bet ir vietinėms didžiosioms miegapelėms ir jų jaunikliams.
Kadangi didžioji miegapelė yra labiau naktinis gyvūnas (dienos metu ją pamatyti gan sudėtinga), kviečiame pasigerėti Rambyno regioninio parko specialistų stebėjimo kameromis užfiksuotais vaizdai iš didžiųjų miegapelių naktinio gyvenimo.
Parengta pagal Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcijos informaciją