Siūloma sudaryti galimybes atsirasti privačioms saugomoms teritorijoms ir įteisinti žaliosios infrastruktūros sąvoką

Aplinkos ministerija parengė Saugomų teritorijų įstatymo ir jį lydinčiųjų įstatymų – Aplinkos apsaugos, Saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių, Laukinių augalų ir grybų rūšių, Laukinės gyvūnijos, Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos, Augalų nacionalinių genetinių išteklių įstatymų ir Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimo projektų paketą.

Didžiausias pokytis, numatytas Saugomų teritorijų įstatyme – sudaromos galimybės atsirasti privačioms saugomoms teritorijoms.  Taip pat numatoma pagreitinti apsaugos sutarčių sudarymą su žemės savininkais ir valdytojais, tai leistų efektyviau užtikrinti saugomų rūšių, natūralių gamtinių buveinių apsaugą, tuo pačiu užbaigti kurti Europos ekologinį tinklą „Natura 2000“.

Reaguojant į augantį visuomenės susidomėjimą saugomomis teritorijomis ir nematerialių ekosisteminių paslaugų teikimo poreikį, numatomas laisvesnis kai kurių gamtinių teritorijų lankymas. Taip pat siūloma patikslinti žemės savininkų informavimo ir kompensavimo už veiklos apribojimus saugomose teritorijose tvarką.

Aplinkos apsaugos įstatymo pakeitimais planuojama detaliau reglamentuoti gamtinio karkaso sistemos formavimo principus, įteisinti jo apsaugos, tvarkymo metodus, stiprinti ekokompensacines funkcijas gamtinio karkaso teritorijose. Dalį nuostatų numatyta perkelti iš Saugomų teritorijų įstatymo ir įtvirtinti pagrindiniame aplinkosaugos srities įstatyme, kadangi gamtinis karkasas yra šalies kraštovaizdžio ekologinį stabilumą palaikanti sistema.

Šis pakeitimas atspindi Europos Komisijos parengtas priskyrimo saugomoms teritorijoms gaires, nurodančias, kad Europos Sąjungos užsibrėžtus saugomų teritorijų tinklo plėtros tikslus gali padėti pasiekti ir kitos veiksmingos teritorinės apsaugos priemonės.

Taip pat siūloma įstatymą papildyti žaliosios infrastruktūros sąvoka, nustatyti pagrindinius jos tikslus, kūrimo principus.

Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai planuojama suteikti daugiau įgaliojimų užtikrinant biologinės įvairovės ir kraštovaizdžio apsaugą, rengiant ir įgyvendinant ekosistemų atkūrimo priemones. Kartu Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai būtų pavedama vykdyti Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos steigėjo funkcijas. Tai numato Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos, Laukinės gyvūnijos, Laukinių augalų ir grybų bei Saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymų pakeitimų projektai.

Siekiant suderinti skirtingų teisės aktų nuostatas kartu teikiami Augalų nacionalinių genetinių išteklių įstatymo ir Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimo projektai.

Tikimasi, kad šie pakeitimai Lietuvai padės įgyvendinti ambicingus Europos žaliojo kurso ir Europos Sąjungos biologinės įvairovės strategijos iki 2030 m. tikslus, kuriais siekiama sumažinti poveikį klimato kaitai ir sustabdyti biologinės įvairovės nykimą.

ES biologinės įvairovės strategija iki 2030 m. numato, kad per šį laikotarpį ES saugomų teritorijų tinklas padidėja iki 30 proc. sausumos teritorijos, 10 proc. ES teritorijos turi būti taikoma griežta apsauga. Taip pat turi būti pagerinta ne mažiau kaip 30 proc. saugomų rūšių ir buveinių, kurių apsaugos būklė šiuo metu yra nepalanki būklė, atkuriamos pažeistos ekosistemos.

Su visu minėtų įstatymų pakeitimų paketu galite susipažinti čia

Pastabas ir pasiūlymus galima teikti Teisės aktų informacinėje sistemoje (TAIS) iki gruodžio 16 d.