Žirnialapis pelėžirnis

IUCN įvertinimas

EN B1ab(iv)+2ab(iv)

Biologija ir ekologija

Daugiametis, 40–80 cm aukščio augalas su ilgu šakotu šakniastiebiu ir vienu ar keliais tvirtais, laipiojančiais stiebais. Žiedai 1–1,5 cm ilgio, šviesiai violetiniai su tamsesnėmis gyslomis ir 2 mm ilgio žiedkočiais. Žiedų yra po penkis–penkiolika, jie susitelkę vienašalėse, apvaliai kiaušiniškose kekėse. Žirnialapiui pelėžirniui būdingos augavietės yra sausi, karbonatų turtingi dirvožemiai, pamiškės, miškų aikštelės, šlaitai. Kaimyninėse šalyse aptinkamas antropogeninėse buveinėse: pakelėse, po elektros perdavimo linijomis. Apšviestumui nėra reiklus, auga tiek atvirose vietose, tiek nedideliame pavėsyje, tačiau visiškai ūksmingose augavietėse augalai žūsta. Sudaro simbiozę su azotą fiksuojančiomis bakterijomis.

Populiacijos gausumas

Vienintelėje šiuo metu žinomoje populiacijoje, kuri įsikūrusi Kalvarijos sav., individų skaičius per pastaruosius dešimtmečius sumažėjo daugiau nei ketvirtadaliu. Gretimai buvusi radavietė yra sunykusi. Duomenų apie istorinių žirnialapio pelėžirnio radaviečių Pietų Lietuvoje dabartinę būklę nėra.

Grėsmės ir apsauga

Didžiausią grėsmę žirnialapio pelėžirnio populiacijai kelia tinkamų augaviečių apaugimas krūmais arba kitais žoliniais augalais. Labiausiai augalus paveikia per didelis krūmų arba medžių sukeltas pavėsis. Rūšiai įsitvirtinti augavietėse reikia nedidelių pažeistų plotų, kurie būtini sėkloms sudygti. Nušienavus augalas neatželia, todėl taikant gamtotvarkos priemones, svarbu atsižvelgti į tai, kad šienavimas turėtų būti taikomas tik rudenį.

Paplitimas

Rūšis paplitusi Centrinėje ir Rytų Europoje, Sibire ir Šiaurės Vakarų Kinijoje.
Lietuvoje pagrindinės buvusios ir esamos radavietės išsidėsčiusios pietinėje Lietuvos dalyje (Kalvarijos r. sav., Vilniaus ir Trakų r.).

Summary

Currently, this species is known to be found in only one locality. At this site, the size of population has decreased by about 25%. At another nearby site, the species has become extinct. The main threat facing this species is habitat overgrowth by other herb species.

Galerija

Informacijos šaltiniai

Mildažienė ir kt., 2016.