Žalvarinis puošniažygis

IUCN įvertinimas

EN B2ab(iii)

Biologija ir ekologija

Tai vienas iš nedaugelio Lietuvoje aptinkamų ryškiai žėrinčių ir puošniausių žygių. Jo kūnas – 13–18 mm ilgio, juodas, viršus žėrintis auksu: galva, priešnugarėlė ir antsparnių pakraštys rausvi, purpuriniai, antsparniuose tarpai tarp juodų išilginių briaunelių skaisčiai žalios spalvos. Išskirtinis šios rūšies puošniažygių kūno bruožas yra ir antsparnių struktūrinis raštas. Kiekviename iš jų yra po tris (neskaitant siūlės) išilgai besidriekiančias briauneles, kurios vietomis gali būti tarsi sutrūkinėjusios, tarpai tarp jų su skersinėmis raukšlelėmis. Neskraidantis grobuoniškas plynių vabalas, kuris gali būti aptinkamas tiek sausose smėlingose, tiek gana drėgnose durpingose buveinėse, dažniausiai apaugusiose viržiais. Taip pat gali apsigyventi ir smėlingose pajūrio ar žemyninėse kopose, pievose, išretėjusiuose pušynuose. Aktyvūs šviesiuoju paros metu. Mitybos racione didžiausią dalį sudaro drugių vikšrai ir sliekai. Poruojasi ir kiaušinius deda gegužės, birželio mėn., išsivystę naujos kartos suaugėliai žiemoja lėliukių lopšeliuose, dirvoje. Lervų vystymasis trunka 35–40 parų, suaugėliai gali gyventi kelerius metus.

Populiacijos gausumas

Esamų populiacijų gausumas nėra įvertintas. Po keliolika suaugusių individų stebėta Baluošos aukštapelkėje (Švenčionių r.), Palių durpyne (Prienų r.), Šimonių girios vakarinėje dalyje (Kupiškio, Anykščių r.), kitur stebėti pavieniai individai.

Grėsmės ir apsauga

Pagrindinė populiacijos mažėjimo grėsmė – labai fragmentiškas tinkamų buveinių pasiskirstymas, aukštapelkių sausėjimas ir apaugimas krūmais bei medžiais, viržynų ir kitų atvirų vietų užkrūmėjimas. Buveinėms išsaugoti būtina palaikyti hidrologinį režimą aukštapelkėse, saugoti aukštapelkes, viržynus, plynes, kad nevirstų mišku.

Paplitimas

Rūšis aptinkama tik Europoje. Arealas driekiasi nuo vakarinės Prancūzijos dalies, Austrijos Alpių, Karpatų kalnų, šiaurinės Ukrainos dalies pietuose iki 68˚ platumos šiaurėje. Didžiojoje arealo dalyje ši puošniažygių rūšis yra reta, tačiau tundros pietiniuose pakraščiuose yra gana dažna ir viena gausiausių iš puošniažygių rūšių. Lietuvoje rūšis paplitusi izoliuotomis populiacijomis. Yra žinoma keliasdešimt radaviečių.

Summary

This species is sporadically distributed throughout Lithuania. It inhabits peat bogs, heathlands and forest clearings with sandy or peaty soils. The main reasons for its decline are a loss of suitable habitat due to peat digging, drainage of peat bogs and forestation of heathlands.

Galerija

Informacijos šaltiniai

Šablevičius, 1994, 1995, 2003; Obelevičius, 1994; Ivinskis, ir kt 2000; Ivinskis, Ferenca, Rimšaitė, 2004; Dapkus, 2004; Meržijevskis, 2004; Lopeta, 2007; Butvila, Dūda, Ramonas, 2007; Pankevičius, 2007; Stanionis, Petrikas, 2011; Tamutis, Tamutė, Ferenca, 2015.