Žaliagalvė taurenė

IUCN įvertinimas

EN B1ab(iii)+2ab(iii); D1

Biologija ir ekologija

Žaliagalvė taurenė – žiauberiškoji kerpė su storu pilku gniužulu. Visada aptinkama su vaisiakūniais, kurie būna 0,6–1 mm aukščio, su lęšio formos 0,5–0,8 mm skersmens galvutėmis. Kotelis juodas, be apnašos, kartais labai trumpas. Galvutės juodos, viršutinis jų kraštas padengtas gelsvai žalia apnaša, jaunų apotecių visas galvutės viršus būna su apnaša. Iš visų panašius kotuotus vaisiakūnius turinčių žiauberiškųjų kerpių žaliagalvė taurenė išsiskiria gana stambiais juodais vaisiakūniais su žalsva apnaša ir storu pilku gniužulu. Panašios taurenių rūšys arba turi vaisiakūnius, kurių apnaša kitokių spalvų, arba jų gniužulo nematyti. Išoriškai panašios žiovenės (Chaenotheca) rūšys skiriasi rudu galvučių viršumi.
Žaliagalvė taurenė auga beveik vien tik ant senų (daugiau kaip šimto metų amžiaus) ąžuolų kamienų miškuose, tik vieną kartą buvo aptikta ant senos eglės kamieno, visada gerai apšviestose ar tik iš dalies pavėsyje esančiose vietose.

Populiacijos gausumas

Lietuvoje žaliagalvės taurenės populiacija negausi, labai fragmentiška (fragmentaciją lemia tinkamų buveinių pasiskirstymas), visose radavietėse aptikta tik po vieną ar kelis individus (substrato vienetus).

Grėsmės ir apsauga

Pagrindinės grėsmės yra plynieji miškų kirtimai ir senų medžių, ypač ąžuolų, skaičiaus mažėjimas. Be to, grėsmę gali kelti sužėlęs pomiškis, nes, sumažėjus apšvietimui, žaliagalves taurenes nukonkuruoja kitos kerpių rūšys. Šiai rūšiai palankiausias miško naudojimo būdas yra neintensyvūs kirtimai, kai paliekami nudžiūvę ir seni medžiai bei reguliuojamas pomiškio tankis.

Paplitimas

Rūšis aptinkama beveik visų žemynų, išskyrus Afrikos, temperatinėje juostoje ir kiek piečiau bei šiauriau jos. Daugelyje Europos šalių yra reta.
Lietuvoje rūšis apydažnė, žinoma aštuoniolika radaviečių įvairiose Lietuvos dalyse.

Summary

This species is rather frequent in Lithuania, currently known to be found in 18 localities, all of which contain one to several individuals (substrate units). The lichen grows on the trunks of old oaks, exceptionally on old spruces in forests. The lichen is threatened by clear cutting and traditional forest management where old trees are removed. An additional threat is the overgrowing of forest understorey.

Galerija

Informacijos šaltiniai

Motiejūnaitė, 2016; Motiejūnaitė, Andersson, 2003.