Vingiastiebė dygva

IUCN įvertinimas

VU A3c; B2ab(iii)

Biologija ir ekologija

Biologija ir ekologija. Žaliosios samanos. Stiebas – nuo keleto iki 30 cm ilgio, vingiuotas, beveik nešakotas. Lapai plačiai kiaušiniški arba beveik apskriti, gaubti. Dvinamės samanos. Sporogonai aptinkami retai.
Auga grynais sąžalynais arba įsiterpusi tarp kitų samanų sekliuose žemapelkių duburiuose. Ištisus metus būna pasemta vandens arba truputį iškilusi. Dažniausai auga kartu su vandenine vingursamane (Scorpidium scorpioides). Sausesnėse vietose aptinkama kartu su pievine auksote (Campylium stellatum) ir tarpine vingursamane (Scorpidium cossonii). Augaviečių vandens reakcija yra nuo beveik neutralios iki šarminės. Vingiastiebė dygva nėra prieraiši labai didelėms kalcio koncentracijoms.

Populiacijos gausumas

Pastaruoju metu rūšis žinoma septyniose radavietėse. Vakarų ir Rytų Lietuvos žemapelkėse samanos gana gausiai auga šarmingose žemapelkėse skendenių ar ganyklinės viksvos bendrijose. Pietų Lietuvoje prieš dvidešimt metų buvo nustatyta tik vienoje radavietėje. Jos dabartinė būklė nežinoma.

Grėsmės ir apsauga

Pelkių sausėjimas dėl antropogeninės veiklos ar klimato kaitos nepalankus šių samanų populiacijų būklei. Didelę grėsme kelia pelkių vandens eutrofikacija ar rūgštėjimas.

Paplitimas

Arealas plyti šiaurės pusrutulio šalto ir vėsaus klimato juostose. Ypač paplitusi arktiniuose regionuose ir kalnuose. Labiau į pietus kaip ledynmečio reliktas aptinkama retai. Pietų pusrutulyje žinomos tik pavienės radavietės. Europoje dažniausiai aptinkama Skandinavijoje, Suomijoje ir Centrinės Europos kalnuose.
Lietuvoje gausiausiai aptinkama vakarinėje, šiek tiek rečiau rytinėje dalyse. Pietų Lietuvoje žinoma tik viena radavietė Varėnos r.

Summary

In recent years, this species has been recorded in seven localities, mostly fens in western and eastern parts of the country.

Galerija

Informacijos šaltiniai

Jukonienė, 2003a.