Vijūnas

IUCN įvertinimas

NT B2a; C

Biologija ir ekologija

Vijūno kūno šonai tamsiai geltoni, išilgai šonų eina po vieną plačią, tamsiai rudą juostą ir po dvi siauras juosteles, nugara durpių spalvos. Aplink žiotis yra dešimt ūselių, tuo jie ir skiriasi nuo kitų vijūninių žuvų. Užauga iki 25–30 cm. Gyvena lėtos tėkmės upėse, upių senvagėse, dumblinguose ežeruose, tvenkiniuose, netgi laikinai išdžiūstančiuose vandens telkiniuose, kuriuose gausu detrito ir vandens augalų. Laikosi pavieniui, būriuojasi tik neršto metu. Aktyvūs tamsiuoju paros metu, dieną mėgsta tūnoti užsikasę į dumblą ar pasislėpę tarp augalų. Subręsta antraisiais–trečiaisiais gyvenimo metais, užaugę iki 14–16 cm ilgio ir 25–30 g svorio. Absoliutus vislumas siekia 100–150 tūkst. ikrelių. Neršia porcijomis ant vandens augalijos gegužės–liepos mėn., vandens temperatūrai pakilus iki 14–19 oC. Minta smulkiais bestuburiais ir detritu. Vijūnas jautrus oro slėgio pakitimams – slėgiui keičiantis, pasidaro labai neramus. Sugautas skleidžia girdimus garsus.

Populiacijos gausumas

Daugelyje vietų vijūnų gausumas nėra didelis. Pastaruoju metu gausiau jų aptinkama Nemuno deltos polderiuose: Tulkianagio – 400–583 ind./ha, Šyšos ir Leitės – 359–364 ind./ha, Sausgalvių – 105–226 ind./ha. Vidutinis vijūnų gausumas Nemuno žemupio polderiuose siekia apie 175,5 ind/ha, o aptinkamumo dažnis – apie 67 proc. Migracijos metu vijūnų buvo sugauta net Kuršių mariose ties Vente.

Grėsmės ir apsauga

Nepaisant didelio atsparumo deguonies trūkumui, šios žuvys yra jautrios taršalams, ypač sintetiniams (žemės ūkyje naudojamiems pesticidams), sunkiesiems metalams, kurie kaupiasi dugno nuosėdose ir su maistu gali patekti į žuvų organizmą. Taip pat vandens telkinių hidrologinio režimo pokyčiai, dirvų sausinimas, upių vagų tiesinimas, hidroelektrinių statyba ir eksploatacija bei įvairių plėšrūnų gausa yra svarbūs veiksniai, nulemiantys vijūno populiacijos gausumą.

Paplitimas

Rūšis paplitusi Europoje nuo Šiaurės Prancūzijos iki Nevos upės, rytuose – iki Volgos. Vijūnų nėra upėse, įtekančiose į Arkties vandenyną, taip pat Didžiojoje Britanijoje, Skandinavijoje, Kryme, Italijoje ir Graikijoje. Anksčiau vijūnas Lietuvos vandenyse buvo labai dažna žuvis, tačiau praėjusio šimtmečio pabaigoje jų gausumas ir paplitimas sumažėjo. Pastaruoju metu vijūno populiacijos būklė stabilizavosi, o jų paplitimas pradėjo didėti. Jų randama įvairiose Lietuvos teritorijos vietose – gausiai Nemuno deltos polderiuose, gana stabilios populiacijos yra Buveinių ežere (Tauragės r.), Bevardžio ežerėlyje (Verkiai, Vilnius). Dažnai aptinkama žuvininkystės tvenkiniuose (gausu Arvydų tvenkiniuose). Nemuno, Uošnos, Šatos, Dumblės, Lakajos, Meros, Gaujos, Bezdonės ir kt. upėse jų gausumas dažniausiai yra nedidelis.

Summary

The population of this species has stabilized in recent years, with the number of localities and abundance beginning to increase. Found in various parts of Lithuania, they are abundant in the polders of the Nemunas Delta (average abundance is about 175.5 ind./ha) and have stable populations in Lake Buveiniai (Viešvile Reserve) and Lake Bevardis (Verkiai, Vilnius). They are also found in some rivers, fish ponds and eutrophic and dystrophic lakes.

Galerija

Informacijos šaltiniai

Virbickas, 2000.