Uralinė pelėda

IUCN įvertinimas

VU° D

Biologija ir ekologija

Didelė pelėda, tupinti – ≥ 50 cm ilgio. Kūno danga šviesiai pilka, tamsiai rudai išilgai dryžuota. Lytiškai subręsta pirmaisiais gyvenimo metais. Sėsli. Įsikuria dideliuose miškų masyvuose, pelkėse. Peri įvairios rūšinės sudėties ir drėgnumo miškuose. Pelėdos pačios lizdų nekrauna, peri senose medžių drevėse, išpuvusiuose stuobriuose, taip pat užima plėšriųjų paukščių lizdus, tačiau jų netaiso šakomis. Veda vieną vadą per metus. Dėtyje – vienas–šeši, dažniausiai du–keturi baltos spalvos, kiaušiniai. Peri patelė 28–35 dienas nuo pirmo padėto kiaušinio. Patinas maitina patelę perėjimo metu. Jaunikliai ritasi dažniausiai balandžio mėn., lizde jie būna apytikriai 35 dienas ir lizdą palieka dar neskraidantys. Uralinės pelėdos jaunikliai skraidyti pradeda būdami apie 45 dienų amžiaus. Lizdą palikę jaunikliai laikosi netoli lizdų, suaugę paukščiai maitina juos dar apie du mėnesius. Minta daugiausia smulkiais žinduoliais, ypač pelėnais, taip pat smulkiais miško paukščiais. Nuo pelėnų gausos aplinkoje priklauso perinčių porų gausumas vietinėse populiacijose ir vadų dydis.

Populiacijos gausumas

Iki 2000 m. perinčių uralinių pelėdų Lietuvoje nebuvo aptikta. Pirmosios perinčios poros aptiktos 2001 m. Biržų girioje. Nuo to laiko aptinkama daugiau miškų, kuriuose registruojamas perėjimas ar bent jau teritorinių patinų elgesys veisimosi sezono metu. Naujausių tyrimų duomenimis, populiacija vertinama 80–100 porų, kas rodo palankią rūšies būklės tendenciją.

Grėsmės ir apsauga

Pagrindinė grėsmė rūšiai yra miško kirtimai veisimosi metu, kurių metu gali būti sunaikinama lizdavietės su vadomis. Medžių su senomis drevėmis, išpuvusių stuobrių ar plėšriųjų paukščių lizdų stoka gali taip pat lemti lokalų gausumą. Uralinė pelėda peri ir inkiluose, todėl jų iškėlimas yra tinkama ir pasiteisinusi priemonė, siekiant kompensuoti natūralių lizdaviečių stoką miškuose.

Paplitimas

Rūšis paplitusi Eurazijoje. Šiaurvakarinė rūšies arealo dalis nuo Švedijos tęsiasi per centrinę Rusijos dalį iki Ramiojo vandenyno, apima Japoniją, Korėjos pusiasalį. Aptinkama Centrinėje Europoje, toliausiai į pietvakarius paplitusi Balkanų pusiasalyje. Lietuva yra rūšies ištisinio arealo vakariniame pakraštyje. Paplitusi Šiaurės, Rytų, Pietų Lietuvoje.

Summary

There were no known breeding records of this species in the last decades of the 20th century, but breeding pairs were discovered in northern Lithuania in 2001. Since then, breeding pairs have been found in a number of forests and the species is currently known to breed in northern, eastern and southern Lithuania. The population is estimated to be 80–100 pairs.

Galerija

Informacijos šaltiniai

Jusys, Karalius, Raudonikis, 2017; Skuja, 2017.