(lot. Phellinus nigrolimitatus)
Grybas plačiai išsiplėtęs ant substrato, pagalvių pavidalo ar sudaro siaurai pailgas kepurėles. Kepurėlių paviršius aksominis, nelygus, duobėtas ar vagotas, šviesiai rudas. Jauno vaisiakūnio kraštai gelsvos ochros spalvos, apvalūs, senesnių – smailūs. Porų paviršius cinamono ar kaštono spalvos. Vamzdeliai sluoksniuoti, su juoda zona tarp sluoksnių. Grybas kietas ir kamštiškas.
Vaisiakūniai daugiamečiai, išauga ant stambių vidutinio suirimo ar gerokai pairusių eglių virtuolių. Prieraišus seniems žolių turtingiems ilgaamžiams eglynams, mažai paveiktiems tvarkymo. Grybas yra medienos ardytojas, saprotrofas, sukeliantis baltąjį medienos puvinį.
Populiacijos negausios, fragmentiškos, radavietėje po vieną–tris unikalius genetinius individus. Tamsiarudžių kempinių joms tinkamose buveinėse pasitaikė daug rečiau nei panašiam substratui ir buveinei būdingų kitų retų grybų.
Tamsiarudei kempinei išlikti būtinas nuolatinis stambių įvairių irimo stadijų eglių virtuolių pasipildymas buveinėse. Rūšies išlikimas tiesiogiai priklauso nuo kuo mažiau pažeistų ilgaamžių brandžių eglynų plotų toje teritorijoje kiekio. Didžiausia grėsmė – negyvos medienos pašalinimas ir brandžių įvairiaamžių eglynų plotų mažėjimas. Apsaugos priemonė – nevykdyti jokios ūkinės veiklos, palikti įvairių irimo stadijų stambių eglių virtuolius.
Rūšis paplitusi borealiniuose spygliuočių miškuose, dažnesnė Šiaurės Europoje. Centrinėje Europoje paplitusi kalnuotuose regionuose, labai reta lygumų miškuose. Randama Šiaurės Amerikoje ir šiaurinėje Azijos dalyje.
Lietuvoje labai reta, žinoma apie dešimt radaviečių. Naujausios radavietės aptiktos pietinėje, vakarinėje ir šiaurinėje Lietuvos dalyse.
Restricted to old spruce forests with high amounts of dead wood, this species is very rare, known to be found in not more than ten localities. Populations are small and fragmented. The main threat to this species is the former and ongoing removal of dead spruce and a reduction in the area of uneven age old-growth spruce forests.
Gricius, Matelis, 1996.