Suodinoji saitakerpė

IUCN įvertinimas

VU D1+2

Biologija ir ekologija

Kerpei būdingas 2–5 cm skersmens juodai rudas lapinis gniužulas, kurį sudaro prie substrato gomfu prisitvirtinę vienas ar keli lakštai, kurių kraštai dažnai užlinkę žemyn. Išskirtinis rūšies požymis – viršutinėje gniužulo pusėje gausios smulkios netaisyklingai išsidėsčiusios cilindro formos, šakotos ar paplokščios izidės (vegetatyviniai dariniai). Apatinė pusė šviesesnė už viršutinę, su giliomis įdubomis. Juodų, 2–4 mm skersmens vaisiakūnių – apotecių – pasitaiko labai retai. Augaviete, ekologija ir biologija į suodinąją saitakerpę panašiausia yra daugialakštė saitakerpė (Umbilicaria polyphylla), kurios gniužulo paviršiuje nebūna izidžių.
Individų aptinkama ant vidutiniškai turtingų maisto medžiagų silikatinių riedulių, pavienių akmenų. Pagal ekologinius rodiklius – šviesomėgė drėgmę mėgstanti rūšis, dažna riedulių viršūninėse (apikalinėse) vietose, pietvakarinėse ekspozicijose. Tinkamos augavietės – atvirose vietose esantys rieduliai.

Populiacijos gausumas

Populiacija stabili. Kerpių gniužulų aptinkama ant įvairios prigimties granitinių riedulių (feldšpatinių granitų, granitinio gneiso, smulkiagrūdžio diorito ar migmatito). Gniužulų užimami plotai radavietėse ant riedulių varijuoja nuo 5 iki 20 cm2, o gniužulų dydžiai populiacijoje yra nuo 2 iki 5 cm. Buveinės, kuriose šių kerpių aptinkama, nedidelės, dažnai tai yra pavieniai rieduliai atvirose pievose.

Grėsmės ir apsauga

Didžiausios grėsmės – riedulių apaugimas krūmais ir medžiais ar kitokio pobūdžio užpavėsinimas, riedulių apaugimas samanomis. Populiacijai šiuo metu grėsmės išnykti nėra, nes radavietės yra prižiūrimos, jose nuolat šalinami krūmai aplink riedulius, šienaujamos pievos.

Paplitimas

Cirkumborealinė rūšis, paplitusi Europos, Šiaurės Amerikos, Azijos borealinėje juostoje, reta temperatinės juostos lygumose.
Lietuvoje žinomos septynios radavietės šiaurvakarinėje dalyje (Skuodo r.) ir pavienės radavietės Tauragės ir Kelmės r.

Summary

A vulnerable species, with seven known localities on siliceous boulders in the north-western part of the country. The lichen populations on the boulders occupy an area from 5 till 20 cm2. The population is not abundant, but stable. The main threat is the overgrowing of the boulder meadow by shrubs.

Galerija

Informacijos šaltiniai

Motiejūnaitė, 2002.