Smiltyninis gvazdikas

IUCN įvertinimas

LC

Biologija ir ekologija

Daugiametis, įvairaus tankumo kerus sudarantis, 10–40 cm aukščio augalas. Tipinio porūšio augalų nežydintys ūgliai sudaro labai tankią pagalvėlę, borusinio porūšio augalų ūgliai sudaro purias arba retas pagalvėles. Lapai priešiniai, linijiški arba linijiškai lancetiški, melsvo atspalvio. Žiedai po vieną arba kelis susitelkę nešakotų arba mažai šakotų stiebų viršūnėje, kvapūs. Tipinio porūšio augalų stiebų viršūnėse būna po 1 žiedą, retai - po 2, borusinio porūšio žiedų skaičius ant stiebo - 2-5. Vainiklapiai balti arba rausvi, kartais rausvai violetiniai, maždaug iki pusės arba giliau plunksniškai suskaidyti. Žydi birželio–rugpjūčio mėn. Vaisius – atsidarančioji daugiasėklė dėžutė. Dauginasi sėklomis ir vegetatyviniu būdu.
Smiltyniniai gvazdikai auga smėlio arba priesmėlio dirvožemyje, dažniausiai retuose pušynuose ar jų pakraščiuose, smėlynuose, smiltpievėse, silpnos erozijos veikiamuose šlaituose.

Populiacijos gausumas

Dauguma populiacijų negausios, sudarytos iš 10–50 individų ir užima po kelis ar kelias dešimtis kvadratinių metrų. Esant palankioms sąlygoms, daugiausia Dainavos žemumoje, populiacijos užima gana didelius plotus ir jas sudaro po kelis šimtus individų.

Grėsmės ir apsauga

Rūšies populiacijai didžiausią grėsmę kelia buveinių būklės blogėjimas, kurį sukelia atvirų ir pusiau atvirų smėlynų plotų apaugimas krūmais, medžiais. Neigiamą poveikį daro žolių ir samanų ardų sutankėjimas, kuris trukdo augalams daugintis sėklomis.

Paplitimas

Rūšies arealas apima Centrinę, Pietų ir Rytų Europą bei Skandinavijos pietinę dalį.
Lietuvoje apyretė rūšis, dažniau aptinkama Aukštaičių ir Dzūkų aukštumose, kitur reta arba labai reta, šiauriniuose šalies rajonuose žinomos tik pavienės populiacijos. Tipinio porūšio augalai (D. arenarius subsp. arenarius) labai reti, aptinkami tik Dainavos žemumoje. Labiausiai šalyje paplitę borusinio porūšio (D. arenarius subsp. borussicus) augalai.

Summary

This species is mainly distributed in higher areas of Aukštaitija and Dzūkija, it is quite rare in other regions. Only isolated populations are known in the northern part of the country. In Lithuania, this species is represented mainly by the subsp. borussicus, the subsp. arenarius is very rare (recorded only on the Dainava Plain). Most populations are quite small, though larger populations occur in the southern part of the country. The main threats to this species are changes to the sandy semi-open habitats due to their overgrowth of shrubs and trees or the forming of dense herb and moss cover. The main measure for the protection of this species should be the maintenance of favourable sandy habitat conditions.

Galerija

Informacijos šaltiniai

Mildažienė ir kt., 2016.