SRIS

Giedrius Švitra Nuotraukos autorius: Giedrius Švitra
Pildyti stebėjimo anketą

Smiltyninio gvazdiko borusinis porūšis

(lot. Dianthus arenarius ssp. borussicus)

  • Karalystė: Augalai (lot. Plantae)
  • Tipas: Žiediniai augalai (lot. Magnoliophyta)
  • Klasė: Magnolijainiai (lot. Magnoliopsida)
  • Sąrašas: LR saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašas (aktualus), Lietuvos raudonosios knygos sąrašas (2021) - Nekeliantys susirūpinimo (LC)

IUCN įvertinimas

LC


Daugiau informacijos

Biologija ir ekologija

Daugiametis, įvairaus tankumo kerus sudarantis, 10–40 cm aukščio augalas. Nežydintys ūgliai sudaro purias arba retas pagalvėles. Lapai priešiniai, linijiški arba linijiškai lancetiški, melsvo atspalvio. Žiedai po 2–5 sutelkti dichotomiškai šakotų stiebų viršūnėse, kvapūs. Vainiklapiai balti, rečiau rausvi, kartais rausvai violetiniai, plunksniškai giliai suskaidyti iki 1/3–1/2 vainiklapio ilgio. Nuo tipinio porūšio skiriasi nežydinčių ūglių sudaromų pagalvėlių purumu, stiebų šakotumu ir žiedų skaičiumi ant stiebo.
Žydi birželio–rugpjūčio mėn. Vaisius – atsidarančioji daugiasėklė dėžutė. Dauginasi sėklomis ir vegetatyviniu būdu.
Smiltyninio gvazdiko borusinio porūšio augalai auga smėlio arba priesmėlio dirvožemyje, dažniausiai retuose pušynuose ar jų pakraščiuose, smėlynuose, smiltpievėse, silpnos erozijos veikiamuose šlaituose.

Populiacijos gausumas

Dauguma populiacijų negausios, sudarytos iš 10–50 individų ir užima po kelis ar kelias dešimtis kvadratinių metrų. Esant palankioms sąlygoms, daugiausia Dainavos žemumoje, populiacijos aptinkamos gana dideliuose plotuose ir jas sudaro po kelis šimtus individų.

Grėsmės ir apsauga

Porūšio populiacijai didžiausią grėsmę kelia buveinių būklės blogėjimas, kurį sukelia atvirų ir pusiau atvirų smėlynų plotų apaugimas krūmais, medžiais. Neigiamą poveikį daro žolių ir samanų ardų sutankėjimas, kuris trukdo augalams daugintis sėklomis.

Paplitimas

Dauguma populiacijų koncentruojasi Aukštaičių ir Dzūkų aukštumose, kitur aptinkamos retai ar labai retai, šiauriniuose rajonuose aptinkamos pavienės radavietės.

Summary

This subspecies is mainly distributed in higher areas of Aukštaitija and Dzūkija, it is quite rare in other regions. Only isolated populations are known in the northern part of the country. Most populations are quite small, though larger populations occur in the southern part of the country. The main threats to this species are changes to the sandy semi-open habitats due to their overgrowth of shrubs and trees or the forming of dense herb and moss cover. The main measure for the protection of this species should be the maintenance of favourable sandy habitat conditions.

Informacijos šaltiniai

Gudžinskas, 2021