Nuotraukos autorius: Eduardas Budrys Sieninė gaurabitė
(lot. Anthophora plagiata)
- Karalystė: Gyvūnai (lot. Animalia)
- Tipas: Vabzdžiai (lot. Insecta)
- Klasė: Plėviasparniai (lot. Hymenoptera)
- Sąrašas: LR saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašas (aktualus), Lietuvos raudonosios knygos sąrašas (2007) - 2(V), Lietuvos raudonosios knygos sąrašas (2021) - Grėsmingos būklės (EN)
Biologija ir ekologija
Kresna bitė, dydžiu ir kūno forma panaši į nedidelę kamanę; patelė juoda su rausvai rudu pilvelio galu, patinas pilkšvai rusvas. Gyvena kolonijomis, tačiau kiekviena patelė molyje išgremžia atskirą urvelį. Įėjimas į lizdą gali būti su nulipdytu iš molio storu žemyn nulenktu vamzdeliu. Pagrindinio urvelio gale įrengiamos eilės ar grupės kamerų – narvelių palikuonims vystytis, kurios pripildomos žiedadulkėmis, į kiekvieną padedama po kiaušinį. Vėliau įėjimas į lizdą užlipdomas moliu, panaudojant ir įėjimo vamzdelio medžiagą. Lervos vystosi, ėsdamos suneštas žiedadulkių atsargas; savo narveliuose jos lieka žiemoti. Suaugėliai išsirita kitų metų vasaros pradžioje; patinai pradeda skraidyti birželio mėn., patelės Lietuvoje stebėtos liepos mėn.
Stenotopinė rūšis, gyvenanti kolonijomis stačiuose erozijos ardomuose molio ar priemolio skardžiuose, taip pat gali apsigyventi drėbtinių pastatų molio sienose ir molio karjeruose. Žiedadulkes dažniausiai renka iš agurklinių, ankštinių ir lūpažiedžių augalų žiedų.
Populiacijos gausumas
Reta, labai fragmentiškai paplitusi, neilgalaikes kolonijas formuojanti rūšis. Dažniausiai stebėti pavieniai individai; tinkamose buveinėse prie lizdų kolonijų stebėta iki penkių patelių vienu metu.
Grėsmės ir apsauga
Pagrindinė grėsmė yra tinkamų buveinių pokyčiai ir jų kokybę bloginantys veiksniai: erozijos prevencija ir jos sukeltas sukcesinis skardžių apaugimas žoline ar miško augalija, eroduojančių molingų šlaitų apželdinimas, drėbtinių statinių griovimas ar sunykimas, molio karjerų rekultivacija.
Paplitimas
Rūšis paplitusi Europoje (šiaurėje siekia Švediją), taip pat Kaukazo, Turkijos ir Šiaurės Afrikos kalnuose. Vakarų ir Šiaurės Europoje arealas fragmentiškas; Belgijoje, Nyderlanduose, Slovėnijoje ir Suomijoje laikoma išnykusia.
Lietuvoje ši rūšis buvo stebėta įvairiose šalies dalyse: nuo Lazdijų ir Vilniaus iki Skuodo r. Pakartotinė paieška anksčiau stebėtų lizdų kolonijų vietose Birštono sav. ir Radviliškio r. nedavė rezultatų; matyt, šių bičių kolonijos, pasikeitus sąlygoms, greitai išnyksta.
Summary
In Lithuania, this species has a very fragmented distribution across the country. Colonies have been observed on the Škevonys escarpment (Birštonas municipality) and on the walls of old loam buildings. The main threat is a loss of suitable nesting habitats due to erosion prevention measures on loam cliffs, the destruction or abandonment of old loam buildings, recultivation of clay quarries and intensification of agriculture.
Galerija
Informacijos šaltiniai
Monsevičius, 1995.