Šermuonėlis

IUCN įvertinimas

EN A2ae; C1; D1

Biologija ir ekologija

Tipiškas kiauninis žinduolis labai ilgu kūnu, trumpomis kojomis, ilgu kaklu ir maža galva. Kūno ilgis – iki 36 cm, aukštis – 5–5,5 cm. Kojos penkiapirštės. Uodega trečdalio kūno ilgio. Ausys trumpos ir bukos. Ūsai labai ilgi. Vasarinis galvos ir kūno viršutinės dalies kailis kaštono rudumo, pilvas baltas arba kreminės spalvos. Žieminis kailis baltas. Jauniklius veda pavasarį, balandžio–gegužės mėn. Vados dydis – du–devyni (iki keturiolikos) jauniklių, priklauso nuo maisto kiekio. Patelės subręsta ir poruojasi nuo dvidešimt dienų amžiaus. Apvaisintas kiaušinėlis lieka ramybės būsenoje, implantuojasi tik kitais metais. Išgyvena iki trejų metų.
Gyvena pelkėse, nendrynuose, upių slėniuose, apyežeriuose, miško pakraščiuose, atželiančiose kirtavietėse, mėgsta drėgnas buveines. Minta peliniais graužikais, ypač pelėnais, rečiau paukščiais ir varliagyviais. Žiemą, trūkstant grobio, maitinasi dvėseliena.

Populiacijos gausumas

1990–2000 m. šermuonėlių negausiai buvo aptinkama visoje Lietuvoje. Pastarąjį dešimtmetį stebėjimų skaičius ir apgyventa teritorija labai sumažėjo. Pasitaiko pavienių gyvūnų; naujų duomenų apie vadas nėra, todėl numanomas žymus individų skaičiaus sumažėjimas.

Grėsmės ir apsauga

Didžiausia grėsmė šermuonėliui – mitybinė konkurencija su kitais vidutinio dydžio plėšrūnais, mintančiais peliniais graužikais ir dvėseliena (kanadinėmis audinėmis, lapėmis, mangutais). Šermuonėlio mitybinė bazė labai susiaurėjo nykstant svarbiausiam maisto šaltiniui – vandeniniams pelėnams. Šermuonėlius gaudo pelėdos ir plėšrieji paukščiai, lapės ir kiti vidutinio dydžio plėšrūnai. Rūšies būklei pagerinti būtina mažinti kanadinių audinių, mangutų, lapių ir kiaunių skaičių.

Paplitimas

Rūšis aptinkama centrinėje ir šiaurinėje Europos dalyse, Azijoje, šiaurinėje Šiaurės Amerikos dalyje, šiaurrytinėje Grenlandijos dalyje.
Lietuvoje iki 2000 m. šermuonėliai buvo plačiai paplitę, bet nedažni. Paskutinįjį dešimtmetį dažniausiai stebėti Pietvakarių Lietuvoje (Karšuvos girioje, Nemuno deltoje) ir vos keliose vietose vakarinėje, centrinėje ir pietinėje šalies dalyse.

Summary

In the last decade, this species has become very scarce, with good-sized populations only known in Viešvile SNR and the Nemunas Delta. Elsewhere, the population is scattered in western, central and eastern parts of the country. Population numbers and dynamics are insufficiently investigated and the main threat is considered food competition with other medium-sized vole-eating predators (American mink, fox, raccoon dog and martens).

Galerija

Informacijos šaltiniai

Balčiauskas ir kt., 1999.