Nuotraukos autorius: Reda Iršėnaitė Rausvoji pintainė
(lot. Fomitopsis rosea)
- Karalystė: Grybai (lot. Fungi)
- Tipas: Papėdgrybūnai (lot. Basidiomycota)
- Klasė: Papėdgrybiai (lot. Basidiomycetes)
- Sąrašas: LR saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašas (aktualus), Lietuvos raudonosios knygos sąrašas (2007) - 3(R), Lietuvos raudonosios knygos sąrašas (2021) - Grėsmingos būklės (EN)
Biologija ir ekologija
Grybas pusiau apskritų ar kanopos formos, 4–10 cm pločio, šonu prie substrato priaugusių ir pavieniui ar po kelias suaugusių kepurėlių pavidalo vaisiakūniu. Vaisiakūnio paviršius kietas, jauni vaisiakūniai pilkšvai rožinės spalvos, senesni tamsėja iki rudai juodos spalvos. Kepurėlės apačioje esantys vamzdeliai ir poros būna nuo pilkšvai rožinių iki rožiškai rudų, ryškiai kontrastuojančių su tamsiu kepurėlės viršumi. Grybo trama kieta, kamštiška, rožiškai rudos spalvos. Rausvoji pintainė rožine spalva gerokai skiriasi nuo labai dažnos ant to paties substrato augančios raudonkraštės pintainės (Fomitopsis pinicola), kuriai būdingos gelsvos ir rusvos spalvos.
Vaisiakūniai daugiamečiai, auga ant stambių eglių virtuolių senuose ilgaamžiuose miškuose. Kartais pasitaiko ir ant lapuočių, beržų, drebulių ar alksnių virtuolių. Tinkamiausios grybui buveinės – sausesni eglynai ar pietinės ekspozicijos šlaitai su gausia įvairių irimo stadijų stambia negyva mediena. Grybas yra medienos ardytojas, sukeliantis rudąjį medienos puvinį, saprotrofas.
Populiacijos gausumas
Žinoma apie 50 radaviečių, bet rausvosios pintainės populiacijos negausios ir fragmentiškos. Gausesnės tik didesniuose miško masyvuose, tokiuose kaip Punios šilas. Nustatyta, kad grybas turi ribotas plitimo ir įsikūrimo galimybes, kai populiacijos mažos ir fragmentiškos.
Grėsmės ir apsauga
Numatomas populiacijų nykimas dėl blogėjančios senų eglynų būklės ir grybui tinkamo substrato mažėjimo. Rausvajai pintainei tinkamos buveinės daugiausia išlikusios miškininkystės technikai neprieinamose vietose. Specifinis grybo substratas, stambūs eglių virtuoliai, dėl intensyvaus miško panaudojimo nuolat mažėja. Apsaugos priemonė – nevykdyti jokios ūkinės veiklos, palikti įvairių irimo stadijų stambių eglių virtuolius.
Paplitimas
Rūšis paplitusi Europoje, žemyninėje dalyje eglių paplitimo regione ir kalninėje Centrinės Europos dalyje. Randama šiaurinėje ir vakarinėje Azijos dalyse ir Šiaurės Amerikoje.
Lietuvoje daugiausia paplitusi rytinėje, pietinėje ir šiaurvakarinėje dalyse.
Summary
This species is rare, known to be found in 50 localities in old spruce forests with high amounts of dead wood. The population is fragmented and is distributed in the south-eastern and north-western parts of Lithuania. The major threat to this species is the former and ongoing removal of dead spruce, especially after outbreaks of the spruce bark beetle.
Galerija
Informacijos šaltiniai
Gricius, Matelis, 1996.