Nuotraukos autorius: Jolanta Rimšaitė Raudonpilvė kūmutė
(lot. Bombina bombina)
- Karalystė: Gyvūnai (lot. Animalia)
- Tipas: Varliagyviai (lot. Amphibia)
- Klasė: Beuodegiai varliagyviai (lot. Anura)
- Sąrašas: Berno konvencija - II, Buveinių direktyva - II, Buveinių direktyva - IV, Lietuvos raudonosios knygos sąrašas (1992) - 4(I), LR saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašas (aktualus), Lietuvos raudonosios knygos sąrašas (2007) - 5(Rs), Lietuvos raudonosios knygos sąrašas (2021) - Arti grėsmės esantys (NT)
Biologija ir ekologija
Nedidelis beuodegis varliagyvis, kūno ilgis – apie 40–55 mm. Kūnas plokščias, oda karpota. Raudonpilvės kūmutės nugara – tamsiai ruda, pilkšva arba alyvinė su tamsesniais lopinėliais. Papilvė išmarginta raudonomis, oranžinėmis, plačiomis dėmėmis su tamsiai juosvais lopinėliais ir smulkiais balsvais taškeliais.
Raudonpilvė kūmutė aptinkama sekliuose (iki 0,5–1,5 m gylio), gerai saulės įšildomuose vandens telkiniuose ar didesnių vandens telkinių sekliuose pakraščiuose. Optimali raudonpilvių kūmučių buveinė –įvairių šalia esančių vandens telkinių kompleksas, apsuptas natūralios ar pusiau natūralios pievos su nedideliais krūmų guotais. Kartais neršia ir maitinasi skirtinguose vandens telkiniuose. Žiemoja dažniausiai sausumoje įvairiose slėptuvėse: urveliuose, po medžių šaknimis, kartais net rūsiuose, po pamatais ir pan. Migruoja netoli nuo neršto telkinių, paprastai apie 300–1000 m.
Veisimosi periodas prasideda vėlyvą pavasarį ir trunka iki vasaros vidurio, patinai skleidžia skudučių garsus primenantį savitą balsą, t. y. kūmuoja. Patelės kiaušinius deda seklesnėse vietose, nedidelėmis dėtimis prie vandens augalų vertikaliais stiebais. Išsiritę buožgalviai siekia 5–8 mm, o iki metamorfozės užauga iki 45–50 mm.
Suaugėliai maitinasi įvairiais bestuburiais. Kūmutės buožgalviai daugiausia maitinasi dumbliais, nugremžtais nuo vandens augalų, taip pat žemesniaisiais bestuburiais.
Populiacijos gausumas
Lietuvoje galimai gyvena apie 20 000–50 000 raudonpilvių kūmučių, jų buveinių užimamas plotas gali siekti apie 400–800 ha. Daugumą populiacijų sudaro mažos (iki dešimt–dvidešimt suaugusių individų) susisiekiančios (nutolusios vieną nuo kitos iki 1–2 km) subpopuliacijos.
Grėsmės ir apsauga
Raudonpilvių kūmučių mažos subpopuliacijos nyksta dėl mažų vandens telkinių užaugimo augalija, užpavėsinimo, žuvų juose užveisimo, sausumos buveinių fragmentacijos ir pokyčių.
Siekiant išsaugoti raudonpilves kūmutes, reikia vengti įžuvinti vandens telkinius, kuriuose gyvena šie varliagyviai. Vykdomais tvarkymo darbais galima palaikyti optimalią buveinių būklę.
Paplitimas
Rūšis paplitusi Centrinėje ir Rytų Europoje. Lietuva yra šiauriniame bendrojo arealo pakraštyje: daugiausia paplitusi rytinėje ir pietinėje dalyse, nedaug radaviečių šiaurrytinėje ir vakarinėje šalies dalyse.
Summary
The Fire-bellied Toad is distributed mostly in the south, east and north-east of Lithuania. It is primarily an aquatic animal living in shallow stagnant lakes, ponds, pools, swamps, peat bogs and ditches. The toads prefer relatively warm conditions and tend to stay in the water or near the shore. The destruction and pollution of habitats are the main threats to the species populations.
Galerija
Informacijos šaltiniai
Sinkevičius, 2009; Atkočaitis, 2010; Ivinskis, Rimšaitė, 2011.