Raktažolė pelenėlė

IUCN įvertinimas

VU A2c

Biologija ir ekologija

Daugiametis, 10–25 cm aukščio, žolinis augalas. Lapai atvirkščiai kiaušiniški arba elipsiški, pliki, sudaro skrotelę. Žiedynas su keturiais–dvylika žiedų, žiedai šviesiai violetiniai. Žydi gegužės–birželio mėn. Dauginasi sėklomis.
Raktažolė pelenėlė paprastai įsikuria drėgnose ar šlapiose buveinėse, neretai daug karbonatų turinčiuose dirvožemiuose. Dažniausiai aptinkama įvairių tipų drėgnose pievose: melvenynuose, drėgnose šienaujamose mezofitinėse pievose, miškapievėse, taip pat auga šarmingose žemapelkėse, tarpinėse pelkėse, drėgnose vandens telkinių pakrantėse. Rūšis neretai įsikuria antropogeninėse buveinėse – melioracijos griovių šlaituose, palei geležinkelio linijas, eksploatuojamų ar apleistų karjerų teritorijose.

Populiacijos gausumas

Šalyje esančiose rūšies radavietėse augalų gausumas įvairus, atskirose vietovėse aptinkama nuo kelių pavienių individų iki grupių, sudarytų iš kelių tūkstančių augalų. Natūraliose geros būklės buveinėse augalų paprastai pasitaiko gana gausiai, tačiau daugumoje natūralių blogėjančios būklės buveinių individų gausumas nedidelis ir pastebimas nuolatinis jų nykimas. Gausių augalų santalkų dažnai aptinkama antropogeninėse buveinėse – griovių šlaituose, karjeruose, kur yra pažeisto dirvožemio plotų. Nepaisant to, jeigu tokiose buveinėse nuolat neatsiranda naujų atviro dirvožemio plotų, individų gausumas gana sparčiai mažėja.

Grėsmės ir apsauga

Rūšis labiausiai nyksta mažėjant tinkamų buveinių plotams. Pievų ir pelkių buveinės, kuriose nebešienaujama ir nebeganoma, apauga krūmais ir nebūdingais aukštaūgiais žoliniais augalais, blogėja jų apšvietimo sąlygos, buveinėse mažėja dirvožemio pažaidų, kurios sukuria sąlygas sėkloms dygti. Kadangi augalai dekoratyvūs, neretai jie skinami arba iškasami ir perkeliami į darželius. Rūšies apsauga nesudėtinga – buveinėse reikalingas reguliarus šienavimas bent kas dveji metai. Esant galimybei, buveinėse naudinga suformuoti atviro dirvožemio plotų suardant velėną.

Paplitimas

Šiaurinių platumų rūšis, aptinkama Europoje ir Azijoje.
Lietuvoje nereta, tačiau gana sparčiai nykstanti rūšis. Paplitusi šalies šiauriniuose ir šiaurvakariniuose rajonuose. Vidurio ir Pietryčių Lietuvoje žinomos kelios istorinės radavietės, tačiau šiose vietovėse rūšis nebeaptinkama.

Summary

This species is distributed in the northern and north-western parts of the country. It usually occurs in wet meadows, alkaline fens and transition mires, and is frequently found in anthropogenic habitats, such as ditch slopes and abandoned quarries. Different subpopulations consist of numbers ranging from several individuals to more than a thousand. The main threats are changes in habitat conditions, especially the overgrowth of habitat by shrubs and tall herbs.

Galerija

Informacijos šaltiniai

Natkevičaitė-Ivanauskienė, 1976; Meškauskaitė, Naujalis, 2001; Gajewski et al., 2018.