Nuotraukos autorius: Zigmantas Gudžinskas Raiboji gegūnė
(lot. Dactylorhiza cruenta)
- Karalystė: Augalai (lot. Plantae)
- Tipas: Žiediniai augalai (lot. Magnoliophyta)
- Klasė: Lelijainiai (lot. Liliopsida)
- Sąrašas: CITES konvencija - II, Prekybos reglamentas - B, Lietuvos raudonosios knygos sąrašas (1992) - 1(E), LR saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašas (aktualus), Lietuvos raudonosios knygos sąrašas (2007) - 1(E), Lietuvos raudonosios knygos sąrašas (2021) - Pažeidžiami (VU), Ribojamų ir draudžiamų naudoti laukinių augalų ir grybų sąrašas
Biologija ir ekologija
Daugiametis, 10–40 cm aukščio augalas su plaštakiškais šakniagumbiais. Stiebas status, šiek tiek briaunotas, tolygiai lapuotas, po žiedynu dažnai ištisai tamsiai pigmentuotas, žemiau dėmėtas. Lapai linijiški arba linijiškai lancetiški, iš abiejų pusių gausiai dėmėti, kartais dėmės susiliejusios ir beveik visas paviršius tamsiai pigmentuotas. Žiedų daug, jie susitelkę į 5–10 cm ilgio viršūninę kekę. Apyžiedžio lapeliai rausvai violetiniai, kartais tamsiai violetiniai. Lūpa rombinė, neryškiai triskiautė, išmarginta dryžiais ir dėmelėmis. Žydi birželio–liepos mėn. Dauginasi sėklomis, bet gali daugintis ir vegetatyviniu būdu.
Raibosios gegūnės dažniausiai auga šarmingose žemapelkėse ir tarpinėse pelkėse, retai pasitaiko šaltiniuotose pelkėse. Labai retai rūšis įsikuria antrinėse buveinėse, pavyzdžiui, molio ar klinčių karjeruose. Šviesomėgis augalas, bet pakenčia nestiprų pavėsį.
Populiacijos gausumas
Šalyje rūšies populiacija nedidelė ir daugumoje vietovių aptinkama tik pavienių augalų ar nedidelių jų grupių. Gausesnės, iš 200–300 individų sudarytos subpopuliacijos žinomos tik Aukštaičių aukštumos šiaurinėje ir Žemaičių aukštumos rytinėje dalyse. Anksčiau buvusi gausi populiacija Akmenės r., klinčių karjere dabar beveik sunykusi.
Grėsmės ir apsauga
Rūšis labiausiai nyksta dėl tinkamų buveinių plotų mažėjimo, kurį sukelia buveinių kaita: šarmingos žemapelkės ir tarpinės pelkės apauga krūmais arba nendrėmis. Vešliais krūmais apaugusiose buveinėse išnyksta per kelerius metus. Svarbu palaikyti palankią buveinių būklę: periodiškai pjauti ir šalinti žolę, retinti ir šalinti krūmus bei jų atžalas, slopinti nendrių ekspansiją.
Paplitimas
Rūšis paplitusi Centrinėje ir Rytų Europoje, nedidelė arealo dalis išsidėsčiusi Vakarų ir Pietvakarių Azijoje. Europoje arealas sudarytas iš dviejų dalių, kurių viena apima Alpių kalnų regioną, o kita – šiaurinę Europos dalį.
Lietuvoje reta, netolygiai paplitusi rūšis. Dažnesnė Žemaičių aukštumos rytinėje, Aukštaičių aukštumos šiaurinėje dalyse ir Vidurio Lietuvos žemumoje, o kitose šalies dalyse labai reta. Vakarų Lietuvoje iki šiol rūšis nerasta.
Summary
A rare species with an uneven distribution across the country, it usually occurs in alkaline fens, transitional mires occasionally in spring fens, and more rarely in limestone or clay quarries. Most of the known subpopulations consist of several individuals and only a few subpopulations consist of 200–300 mature individuals. The main threat to this species is habitat change due to overgrowth of reeds, trees and shrubs.
Galerija
Informacijos šaltiniai
Ryla, 2001, 2003; Gudžinskas, Ryla, 2006.