Nuotraukos autorius: Kęstutis Čepėnas Paprastasis gyvatėdis
(lot. Circaetus gallicus)
- Karalystė: Gyvūnai (lot. Animalia)
- Tipas: Paukščiai (lot. Aves)
- Klasė: Sakaliniai (lot. Falconiformes)
- Sąrašas: Berno konvencija - II, Bonos konvencija - II, CITES konvencija - II, Prekybos reglamentas - A, Paukščių direktyva - I, Lietuvos raudonosios knygos sąrašas (1992) - 0(Ex), Lietuvos TSR raudonosios knygos sąrašas (1984), LR saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašas (aktualus), Lietuvos raudonosios knygos sąrašas (2007) - 0(Ex), Lietuvos raudonosios knygos sąrašas (2021) - Kritiškai grėsmingos būklės (CR)
Biologija ir ekologija
Didelis erelis, viršutinė pusė pilkai ruda, o kūno ir sparnų apačia balta su tamsiomis dėmėmis. Monogamas. Gyvena laisvėje iki trisdešimt metų. Migruoja, pasirodo balandį. Mūsų platumose įsikuria pelkėse, dideliuose sausuose miškų masyvuose. Lizdams vietas renkasi raistuose ar pelkių miško salose. Palyginti nedidelį lizdą krauna viršutinėje lajos dalyje. Veda vieną vadą per metus. Dėtyje – tik vienas kiaušinis. Inkubacijos trukmė – 45–47 dienos. Jauniklis lizde būna apie 70–80 dienų. Lizdą palikusį jauniklį suaugę paukščiai dar kurį laiką maitina. Daugiausia minta ropliais (gyvatėmis, žalčiais), rečiau varliagyviais, smulkiais paukščiais. Grobio ieško dideliu atstumu nuo lizdo, gali skristi keletą kilometrų.
Populiacijos gausumas
Paukščiai reguliariai stebimi tipiškose buveinėse veisimosi sezono metu Vidurio, Pietryčių, Pietų, Rytų Lietuvoje. Ilgą laiką gyvatėdžio perėjimo atvejų Lietuvoje nebuvo registruota. 2003 m. spėjamas perėjimo atvejis Varėnos r., ir tik 2018 m. Čepkelių raiste aptiktas gyvatėdžio lizdas su jaunikliu.
Grėsmės ir apsauga
Gyvatėdis Lietuvoje retas dėl geografinės padėties rūšies areale. Tipiškų buveinių, didelių šlapynių sausinimas, eksploatacija yra pagrindinės grėsmės artimame šaliai regione. Dėl mitybos ropliais gyvatėdis jautrus pagrindinio grobio gausos pokyčiams, sukeltiems bet kokių priežasčių.
Paplitimas
Rūšis paplitusi mažoje Šiaurės Vakarų Afrikos dalyje, Eurazijoje. Pietvakarinė arealo dalis apima Pirėnų pusiasalį, Prancūziją, pietinė arealo dalis – Balkanų pusiasalį, Turkiją, Iraną. Šiaurėje arealas nuo Baltijos jūros rytinės pakrantės ties Estija tęsiasi į pietryčius per vakarinę Rusijos dalį, Baltarusiją, Ukrainą link Kazachijos iki Mongolijos. Indijoje yra sėsli subpopuliacija. Lietuva yra vakariniame arealo paribyje, gyvatėdis dažniau stebimas pietinėje, rytinėje ir centrinėje mūsų šalies dalyse.
Summary
Solitary adult birds are regularly observed in suitable habitat during the breeding season, mostly in southern and eastern parts of Lithuania. During the last 100 years however, only one successful breeding case has been confirmed in Lithuania, this being in 2018.
Galerija
Informacijos šaltiniai
Drobelis, 2004a.