SRIS

Kęstutis Obelevičius Nuotraukos autorius: Kęstutis Obelevičius
Pildyti stebėjimo anketą

Miškinis eraičinas

(lot. Festuca altissima)

  • Karalystė: Augalai (lot. Plantae)
  • Tipas: Žiediniai augalai (lot. Magnoliophyta)
  • Klasė: Lelijainiai (lot. Liliopsida)
  • Sąrašas: Lietuvos raudonosios knygos sąrašas (1992) - 1(E), LR saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašas (aktualus), Lietuvos raudonosios knygos sąrašas (2007) - 3(R), Lietuvos raudonosios knygos sąrašas (2021) - Trūksta duomenų (DD)

IUCN įvertinimas

DD


Daugiau informacijos

Biologija ir ekologija

Daugiametis, 60–150 cm aukščio augalas. Šakniastiebiai trumpi, padengti geltonais, žvyniškais lapais. Stiebas status, lygus. Lapai linijiški, kaip ir jų makštys, apaugę trumpais dygliukais, šiurkštūs. Varputėse – po du–penkis žiedus, jos susitelkusios į 10–20 cm ilgio, išsiskėtusią šluotelę su laibomis šakomis. Varpažvyniai ir žiedažvyniai be akuoto. Žydi birželio–liepos mėn. Sėklos sunoksta rugpjūčio mėn. Dauginasi sėklomis ir vegetatyviniu būdu.
Miškinai eraičinai auga lapuočių ir mišriuosiuose miškuose, miškų aikštelėse, retmėse, kirtavietėse, vidutinio drėgnumo, paprastai trąšiame priemolio ar molio dirvožemyje. Palankiausios sąlygos augti susidaro brandžiuose miškuose, kuriuose susidaro gerai apšviestų aikštelių mozaika. Pakenčia nestiprią ūksmę, tačiau vešliausiai auga ir gausiai žydi tik gerai apšviestose vietose.

Populiacijos gausumas

Duomenų apie populiacijų dydį ir gausumą yra nedaug. Didžiausios žinomos populiacijos yra Pietvakarių Lietuvoje (Tadarinės ir Drausgirio miškuose), kurias sudaro nuo 50 iki 70 individų. Kitose vietovėse užregistruotų populiacijų būklė nežinoma.

Grėsmės ir apsauga

Rūšies populiacijai didžiausią grėsmę kelia miško buveinių būklės blogėjimas dėl intensyvaus ūkinio miškų naudojimo, ypač dėl plynųjų kirtimų ir kirtaviečių apželdinimo monokultūromis. Palankiausios sąlygos rūšiai augti susidaro brandžiuose lapuočių ir mišriuosiuose miškuose, kuriuose yra atvirų aikštelių ir retmių mozaika. Svarbiausia apsaugos priemonė – išsaugoti ir palaikyti palankią lapuočių ir mišriųjų miškų buveinių būklę. Būtina išsamiai įvertinti rūšies populiaciją šalyje ir jos kaitos tendencijas.

Paplitimas

Rūšis paplitusi beveik visoje Europoje, išskyrus rytinius regionus, ir Kaukaze.
Lietuvoje reta rūšis, aptikta Žiemgalos žemumoje, vakarinėje Baltijos aukštumų dalyje, Medininkų aukštumoje ir Žemaičių aukštumos pietinėje dalyje. Paplitimas šalyje nepakankamai ištirtas.

Summary

A rare species, recorded in the Žiemgala lowland and the Baltic, Medininkai and Žemaičiai elevations. The current state of populations is insufficiently known, though the largest populations in the south-western part of the country consist of 50–70 individuals. The main threats facing this species are changes to habitats because of intense forest usage and decrease of mature woodlands with mosaics of glades. The main measure for the protection of this species should be the maintenance of favourable forest habitat conditions. Additionally, an exhaustive study of its population is required.

Informacijos šaltiniai

Mildažienė ir kt., 2016.