(lot. Chaenotheca cinerea)
Melsvoji žiovenė – žiauberiškoji kerpė su gana storu, pilkšvai baltu gniužulu. Visada aptinkama su vaisiakūniais, kurie būna 0,5–1 mm aukščio, su kiaušinio arba apversto kūgio formos, 0,2–0,4 mm skersmens galvutėmis su netaisyklingu, tarsi išplėšytu krašteliu. Kotelio apatinė dalis šviesiai rusva, viršutinė dalis juoda, maždaug per pusę padengta balsva apnaša. Galvutės rudos, padengtos stora balta apnaša. Iš visų panašius kotuotus vaisiakūnius ir rudas galvutes turinčių žiauberiškųjų kerpių melsvoji žiovenė išsiskiria vaisiakūniais su netaisyklingu krašteliu ir stora balta apnaša. Nė viena iš panašių žiovenių rūšių neturi tokio nelygaus vaisiakūnių kraštelio.
Melsvoji žiovenė Lietuvoje auga tik ant senų uosių kamienų miškuose, gerai apšviestose ar tik iš dalies pavėsyje esančiose vietose.
Lietuvoje melsvosios žiovenės populiacija negausi, labai fragmentiška (fragmentaciją lemia tinkamų buveinių pasiskirstymas), visose radavietėse aptikta tik po vieną individą (substrato vienetą).
Pagrindinės grėsmės yra plynieji miškų kirtimai ir senų medžių skaičiaus mažėjimas bei uosių džiūtis, dėl kurios sunyksta pagrindinis kerpės substratas. Grėsmę gali kelti ir pernelyg tankiai sužėlęs pomiškis, nes pavėsyje melsvąsias žiovenes nukonkuruoja kitos kerpių rūšys. Palankiausias miško naudojimo būdas yra neintensyvūs miškų kirtimai, kai paliekami nudžiūvę ir seni medžiai bei reguliuojamas pomiškio tankis.
Rūšis aptinkama Europos ir Šiaurės Amerikos temperatinėje juostoje.
Lietuvoje apyretė, buvo žinomos aštuonios radavietės Vidurio Lietuvoje bei šiaurinėje ir rytinėje šalies dalyse, vienoje radavietėje Molėtų r. pastaraisiais metais nebeaptikta dėl uosių džiūties žuvus medžiui, ant kurio ji augo.
This species is rather rare in Lithuania, at present known to be found in seven localities, all of which contain single individuals (substrate units). The lichen grows on the trunks of old ash trees in forests. It is threatened by clear cutting, ash dieback and the overgrowing of forest understorey.
Motiejūnaitė, 2016.