Katilėlinė smėliabitė

IUCN įvertinimas

EN B1ab(iii)+2ab(iii)

Biologija ir ekologija

Vidutinio dydžio bitė su būdingais rusvais žvyniškais plaukeliais ant nugarėlės. Gyvena pavieniui – kiekviena patelė žemėje išrausia atskirą urvelį. Nuo pagrindinio urvelio į šonus iškasamos kiaušinio pavidalo šoninės kameros – narveliai palikuonims vystytis, kurių sienelės padengiamos skystu vašku. Kiekviename narvelyje patelė suformuoja žiedadulkių kamuolėlį, ant kurio padeda kiaušinį; po to įėjimas į narvelį, o vėliau ir įėjimas į lizdą užpilami žeme. Lervos vystosi, ėsdamos suneštas žiedadulkių atsargas; savo narveliuose jos lieka žiemoti. Suaugėliai išsirita kitų metų vasarą; patinai pradeda skraidyti gegužės pabaigoje, patelės birželio mėn.
Stenotopinė sausų pievų rūšis, populiacijos paplitusios fragmentiškai. Lietuvoje ši bitė aptikta pusiau atvirose šlaitų ar medžiais apaugusių sausų ganyklų buveinėse, kuriose gausiai auga mitybiniai augalai – įvairūs katilėliai ir yra lizdams daryti tinkamų eroduojančių atviro lengvo grunto plotų su išretėjusia žoline augalija.

Populiacijos gausumas

Reta rūšis. Tinkamose buveinėse ant mitybinių augalų stebėta iki aštuonių individų 500 m transektoje.

Grėsmės ir apsauga

Pagrindinė grėsmė yra tinkamų buveinių pokyčiai ir jų kokybę bloginantys veiksniai: intensyvėjanti žemdirbystė, ganyklų apleidimas, su juo susijusi natūrali sukcesija ir pievų apaugimas krūmynais ir medžiais, taip pat atvirų buveinių apželdinimas, erozijos prevencija.

Paplitimas

Rūšis paplitusi Centrinėje ir Rytų Europoje (pietinėje Europos dalyje aptinkama kalnuose), Kaukaze, Turkijoje, rytuose iki Kazachijos, šiaurėje retai iki Pietų Švedijos ir Latvijos.
Lietuvoje aptikta tik pietinėje šalies dalyje, Kalvarijos sav., Lazdijų ir Varėnos r.

Summary

This species has been recorded in southern Lithuania, specifically in Alytus, Druskininkai and Varena municipalities. The species mostly inhabits semi-natural, extensively managed dry wooded grasslands rich in Campanula, with sandy patches as nesting sites. The main threat is a loss of suitable habitats due to intensification of agriculture, abandonment and lack of extensive grazing or mowing, afforestation and erosion prevention measures.

Galerija

Informacijos šaltiniai

Monsevičius, 1995.