Juostakaktis svirplys

IUCN įvertinimas

VU D2

Biologija ir ekologija

Nedidelis (11–13 mm), tamsus svirplys, lengvai atpažįstamas pagal būdingą šviesią skersinę juostą ant kaktos, jungiančią akis. Sparnai trumpi, maždaug pusės pilvelio ilgio, funkcionuoja tik kaip garso organas. Kadangi neskraido, plinta lėtai, todėl išnykusios populiacijos sunkiai atsikuria.
Šiaurinėje arealo dalyje juostakaktis svirplys gyvena kseroterminėse buveinėse, kuriose vyksta vandens arba vėjo erozija, sukurianti didelius gerai saulės įšildomus atviro grunto plotus. Kartais apsigyvena karjeruose; Lenkijoje aptiktas pajūrio kopose. Lietuvoje gyvena silikatinių uolienų atodangos nuobiryne. Suaugėliai stebimi visą vasarą, nuo gegužės iki rugpjūčio mėn. Aktyviausias vakare ir naktį. Į gruntą padėti kiaušiniai vystosi be diapauzės; išsiritę jaunikliai aptinkami kartu su suaugėliais, jie vystosi iki rudens. Žiemoja paskutinės stadijos nimfos, kurios pavasarį virsta suaugėliais; kai kuriais duomenimis gali žiemoti ir suaugėliai. Įvairiaėdis, minta tiek sėklomis ir augalų dalimis, tiek smulkiais vabzdžiais, jų lervomis ir kiaušiniais.

Populiacijos gausumas

Vienintelėje Lietuvoje žinomoje radavietėje juostakakčių svirplių santykinai gausu: įvairiu metų laiku buvo stebimos dešimtys įvairaus amžiaus individų; vienu metu girdimi kelių patinų balsai.

Grėsmės ir apsauga

Pagrindinė grėsmė yra tinkamų buveinių pokyčiai: erozijos veikiamų plotų sukcesinis užaugimas ar apsodinimas mišku, vandens ir vėjo erozijos prevencija ardomuose šlaituose ar kopose, karjerų rekultivavimas. Rūšies apsaugai jos populiacijų buveinėse būtina stabdyti sukcesiją, pašalinant augančius medžius ir krūmus, nesiimti priešerozinių priemonių, nerekultivuoti karjerų.

Paplitimas

Rūšis paplitusi Centrinėje ir Pietų Europoje, Vakarų Azijos stepių ir pusdykumių zonoje rytuose iki Kazachijos, kai kuriais duomenimis, iki Tuvos ir Mongolijos. Šiauriau stepių zonos paplitimas labai fragmentiškas, aptinkamos izoliuotos populiacijos. Centrinėje Europoje juostakaktis svirplys laikomas jautria buveinės pokyčiams ir nykstančia rūšimi.
Lietuvoje žinoma viena šios rūšies populiacija Birštono sav. teritorijoje (Škėvonių atodanga prie Nemuno). Tai viena toliausiai šiaurėje esančių juostakakčio svirplio populiacijų Europoje.

Summary

In Lithuania, a single population of Eastern Cricket is known in the Škėvonys outcrop area. The species is relatively numerous in the lower part of the siliceous slope on the Nemunas river bank. The main threat is the loss of suitable open habitats due to erosion prevention measures, recultivation or afforestation.

Galerija

Informacijos šaltiniai

Budrys, Pakalniškis, 2007.