SRIS

Valerijus Rašomavičius Nuotraukos autorius: Valerijus Rašomavičius
Pildyti stebėjimo anketą

Griovinė našlaitė

(lot. Viola persicifolia)

  • Karalystė: Augalai (lot. Plantae)
  • Tipas: Žiediniai augalai (lot. Magnoliophyta)
  • Klasė: Magnolijainiai (lot. Magnoliopsida)
  • Sąrašas: Lietuvos raudonosios knygos sąrašas (1992) - 1(E), LR saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašas (aktualus), Lietuvos raudonosios knygos sąrašas (2007) - 1(E), Lietuvos raudonosios knygos sąrašas (2021) - Grėsmingos būklės (EN)

IUCN įvertinimas

EN B2ab(iii,v)


Daugiau informacijos

Biologija ir ekologija

Daugiametis, bet trumpaamžis, šviesiai žalias, plikas ar šiek tiek plaukuotas augalas ilgais šakniastiebiais. Stiebai apačioje gulsti, aukščiau kylantys ir statūs, 10–30 cm aukščio, plaukuoti, lapuoti. Pamatinės lapų skrotelės nėra. Lapai lancetiški arba pailgai lancetiški, apaugę labai trumpais plaukeliais. Lapkočiai sparnuoti. Prielapiai lancetiški, dantyti. Viršutinių lapų prielapiai trumpesni už lapkočius. Žiedai smulkūs, šviesiai mėlyni arba balsvi. Pentinas tik šiek tiek ilgesnis už taurėlapių priedėlius. Žydi gegužės–liepos mėn. Dauginasi ir plinta sėklomis. Sėklos subręsta birželio–rugpjūčio mėn. Vaisius – dėžutė. Dėžutėje sėklų būna vidutiniškai apie 18. Subrendusiai dėžutei plyštant, sėklos išsvaidomos 1–1,5 m atstumu. Toliau jas išnešioja skruzdės. Sėklos sudygsta tik ten, kur šiek tiek praardyta velėna. Reikšmingas ir vegetatyvinis dauginimasis ant šaknų besivystančiais pridėtiniais pumpurais. Auga drėgnose, šlapiose ir pelkėtose pievose, ypač pažliugusiose jų vietose, žemapelkėse ir jų pakraščiuose, grioviuose. Dirvožemiams būdingas drėgnas ar laikinai įmirkęs, periodiškai užtvindytas, derlingas ir turtingas bazių, nekalkingas neutralios ar silpnai rūgščios reakcijos humusingas molis ar žemapelkinės durpės. Augalas pusiau šviesomėgis – pakantus nedideliam pavėsiui.

Populiacijos gausumas

Populiacija negausi. Dažniau buvo aptikta pavienių individų ar nedidelių jų grupių. Dviejose gausiausiose radavietėse augo ne daugiau kaip 200 individų, jie užėmė ne didesnius nei 100 m2 plotus. Nors rūšiai būdingos gausumo fliuktuacijos, bet ilgamečiai stebėjimai vienoje iš radaviečių rodo individų mažėjimo tendenciją.

Grėsmės ir apsauga

Nyksta dėl nebešienavimo ir ganyklų apleidimo, tręšimo, antropogeninio vandens režimo ir buveinių pertvarkymo. Apsausintose buveinėse griovinei našlaitei grėsmę gali kelti hibridizacija su šunine našlaite.

Paplitimas

Rūšis paplitusi Skandinavijoje, Vakarų, Centrinėje ir Rytų Europoje, Šiaurės Azijoje. Lietuvoje griovinė našlaitė yra reta, aptikta Alytaus, Joniškio, Kretingos, Šilutės, Trakų r. ir Pagėgių sav., Vilniuje.

Summary

A very rare species in Lithuania – most of the known localities consist of just solitary individuals or small groups, while even at the two localities with the highest populations, the number of individuals does not exceed 200 and they occupy areas of less than 100 m2. The population is decreasing due to abandonment of grasslands, draining and transformation of wetlands into cultivated meadows.

Informacijos šaltiniai

Natkevičaitė-Ivanauskienė, 1971.