SRIS

Jean Marc Moingeon Nuotraukos autorius: Jean Marc Moingeon
Pildyti stebėjimo anketą

Gelsvasis piengrybis

(lot. Lactarius resimus)

  • Karalystė: Grybai (lot. Fungi)
  • Tipas: Papėdgrybūnai (lot. Basidiomycota)
  • Klasė: Papėdgrybiai (lot. Basidiomycetes)
  • Sąrašas: Lietuvos raudonosios knygos sąrašas (2007) - 4(I), Lietuvos raudonosios knygos sąrašas (2021) - Pažeidžiami (VU)

IUCN įvertinimas

VU D1


Daugiau informacijos

Biologija ir ekologija

Grybas vidutinio dydžio, kepurėlė – 5–15 (20) cm skersmens, augimo pradžioje iškila, vėliau plokščia su įdubusiu viduriu, drėgnu oru paviršius gleivėtas, sausu blizgus, baltos, gelsvos ar rusvai gelsvos spalvos, su gelsvomis dėmelėmis. Kraštai gauruoti, užlinkę žemyn. Lakšteliai balti, vėliau gelsvi, rusvoki, siauri, prie koto šakoti, nuaugę kotu žemyn. Paspaudus geltonuoja. Pažeidus pasirodo baltos sultys, kurios vėliau pagelsvėja. Kotas trumpas, storas, tuščiaviduris, lygus, baltas, retai su rusvomis įdubomis, 3–5 cm aukščio, 2–3 cm pločio. Minkštimas baltas, kietas, stangrus, perlaužus ar perpjovus geltonuoja. Minkštimas vaisių kvapo, aštroko skonio. Pieno konsistencijos sultys baltos, po kurio laiko pagelsta, aštraus skonio. Auga dažniausiai mišriuosiuose miškuose vasarą ir rudenį. Nemėgsta drėgnų vietų. Aptinkamas ir rūgščiuose, ir šarminės reakcijos dirvožemiuose. Simbiotrofas, susijęs su beržais, kartais gali augti ir po pušimis.
Nuo geltonojo piengrybio (Lactarius scrobiculatus) skiriasi tuo, kad yra ne toks ryškiai geltonas, žymiai balsvesnis, kepurėlės paviršius neturi žiedinio (koncentrinio) zoniškumo ratilų. Citriniškojo piengrybio (Lactarius citriolens) kepurėlės pakraščiai šiurkščiai plaukuoti.

Populiacijos gausumas

Lietuvoje gelsvojo piengrybio populiacija nėra didelė, bet šiems grybams augti tinkamų vietų yra daugiau nei iki šiol žinoma augaviečių, todėl populiacija galėtų būti kiek didesnė nei dabar žinoma. Grybų derėjimas stebimas nereguliariai, dažnai dera didelėmis grupėmis, dažniausiai ne kiekvienais metais. Kartas nuo karto pasitaiko metų, kai grybų dera gausiau nei įprastai.

Grėsmės ir apsauga

Didžiausią grėsmę kelia senų medžių kirtimai ir kitokie miškininkystės darbai, oro tarša, dėl kurios prastėja augaviečių kokybė.

Paplitimas

Rūšis paplitusi Europoje, Šiaurės Amerikoje. Rūšis retoka daugelyje arealo vietų.
Lietuvoje nedažna, žinoma devyniolika radaviečių. Dauguma jų yra rytinėje, pietrytinėje ir pietinėje šalies dalyse. Tik keletas yra vakarinėje dalyje.

Summary

This species is not common and known to be found in 19 localities. It forms mycorrhiza with birch and can sometimes grow under pine. It grows in mature mixed woodlands on rather dry acid and basic soil. The main threats are the cutting of old trees, other forestry activities and reduction of habitat quality due to air pollution.

Informacijos šaltiniai

Urbonas, 2001.