Flotovo gialekta

IUCN įvertinimas

CR B1ab(iii)+2ab(iii); C2a(i); D1

Biologija ir ekologija

Flotovo gialekta – žiauberiškoji kerpė su labai plonu kartais beveik nepastebimu žalsvai pilku gniužulu. Visada būna su vaisiakūniais. Jie paprastai gausūs, iki 0,4 mm skersmens, stipriai įdubę, dubenėlio formos, kreminiai arba oranžiškai rusvi. Kraštelis ryškus, dažniausiai kiek šviesesnis nei centrinė dalis, dažnai sutrūkinėjęs. Panašios gali būti kitos gialektų genties rūšys, tačiau skiriasi jų vaisiakūniai – arba mažesnio skersmens, arba kraštelis storas ir padengtas balta apnaša. Įvairios lekanoros (Lecanora) genties rūšys gali turėti panašius vaisiakūnius, tačiau jie plokštesni, dugnas nebūna taip giliai įdubęs, be to, labai skiriasi jų aukšliasporės.
Flotovo gialekta auga miškuose ant senų lapuočių medžių, Lietuvoje aptikta tik ant senų uosių drėgnuose miškuose.

Populiacijos gausumas

Lietuvoje Flotovo gialektos populiacija negausi, žinomos dvi radavietės, kuriose aptikta tik po vieną individą (substrato vienetą).

Grėsmės ir apsauga

Pagrindinės grėsmės yra plynieji miškų kirtimai ir tinkamų buveinių mažėjimas dėl uosių džiūties. Palankiausios gyvenimo sąlygos būtų miško sklypuose, kuriuose nėra ūkinės veiklos, tačiau, besitęsiant uosių džiūčiai, yra tikimybė, kad Lietuvoje Flotovo gialekta visiškai išnyks.

Paplitimas

Rūšis aptinkama Europos, Azijos ir Šiaurės Amerikos temperatinėje ir paatogrąžių juostose.
Lietuvoje labai reta, žinomos dvi radavietės Plungės ir Biržų r.

Summary

This species is very rare in Lithuania, at present only two sub-populations are known. Every sub-population contains only one individual (substrate unit). In Lithuania, the species grows exclusively on the trunks of old ashes and is confined to old and humid forests. It is highly threatened by ash dieback and forest logging.

Galerija

Informacijos šaltiniai

Motiejūnaitė, 2016; Motiejūnaitė, Andersson, 2003.