Nuotraukos autorius: Dalius Dapkus Esparcetinis marguolis
(lot. Zygaena loti)
- Karalystė: Gyvūnai (lot. Animalia)
- Tipas: Vabzdžiai (lot. Insecta)
- Klasė: Drugiai (lot. Lepidoptera)
- Sąrašas: LR saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašas (aktualus), Lietuvos raudonosios knygos sąrašas (2007) - 2(V), Lietuvos raudonosios knygos sąrašas (2021) - Grėsmingos būklės (EN)
Biologija ir ekologija
Drugių sparnai tamsiai mėlyni su raudonomis dėmėmis, kiek permatomi. Raudoni taškai priekinio sparno viršutinės pusės pakraštyje susilieję. Esparcetiniai marguoliai lėtai skraido, dažniausiai aptinkami tupintys pavieniui ar po kelis ant įvairių graižažiedžių augalų žiedų. Šie drugiai, kaip ir kitų rūšių marguoliai, gyvena smiltpievėse, smėlynų pievose, apleistuose karjeruose, pušynų aikštelėse, paupių šlaituose. Esparcetiniai marguoliai skraido nuo liepos pradžios iki rugpjūčio pradžios. Vikšrai žalsvi, apaugę baltais šereliais, su dviguba juodų taškelių linija, po kuria – geltonų dėmelių eilė. Vikšrai minta paprastaisiais garždeniais, dvispalviais raženiais, esparcetais, kulkšnėmis. Peržiemoję baigia vystytis gegužės mėn. Lėliukėmis virsta rudai balsvuose verpstės formos kokonuose, pritvirtintuose ant mitybinių augalų stiebelių.
Populiacijos gausumas
Esparcetinio marguolio populiacijos negausios, per dieną stebima nuo kelių iki keliasdešimt individų. Populiacijų gausumas mažėja dėl spartaus atvirų buveinių nykimo ar sunaikinimo.
Grėsmės ir apsauga
Pagrindinės grėsmės – sauspievių nykimas užželiant krūmais ir medžiais, atvirų buveinių užsodinimas mišku, dėl ko populiacijos tampa fragmentiškos ir izoliuotos. Norint apsaugoti šios rūšies populiacijas, būtinos gamtotvarkos priemonės: sumedėjusios augalijos periodinis iškirtimas, pievų šienavimas arba ekstensyvus ganymas, skatintinas degradavusių pievų buveinių atkūrimas.
Paplitimas
Europinėje Rusijos dalyje.
Lietuvoje žinomos negausios populiacijos Pietų Lietuvoje, šiauriausios radavietės yra Kauno ir Jonavos r. Literatūros duomenimis, šios rūšies individų prieš kelis dešimtmečius buvo užregistruota Vilniaus r. Per Lietuvą driekiasi šiaurinė šios rūšies arealo riba.
Summary
This species has a limited distribution in southern Lithuania and prefers very dry habitats. Populations are fragmented, not abundant and are rapidly decreasing mostly due to changes of agricultural traditions leading to natural succession of habitats (mainly afforestation of xerotermic meadows).
Galerija
Informacijos šaltiniai
Kazlauskas, 1984, 2008; Ivinskis, 2004.