Didysis kuokas
(lot. Gomphus clavatus)
- Karalystė: Grybai (lot. Fungi)
- Tipas: Papėdgrybūnai (lot. Basidiomycota)
- Klasė: Papėdgrybiai (lot. Basidiomycetes)
- Sinonimai: Cantharellus clavatus, Nevrophyllum clavatum
- Sąrašas: LR griežtai saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašas, Lietuvos raudonosios knygos sąrašas (1992) - 1(E), LR saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašas (aktualus), Lietuvos raudonosios knygos sąrašas (2007) - 1(E)
Biologija ir ekologija
Vaisiakūniai mėsingi, dideli, gali pasiekti 15-17 cm aukštį, panašūs į dideles, kresnas voveraites, netaisyklingo buko piltuvėlio, susuktos ausies formos. Pradžioje jų viršutinė pusė plokščia, laikui bėgant tampa raukšlėta ir įgaubta, kraštelis banguotas, violetinė, rudoka, nuo gelsvos iki rausvai violetinės. Paviršius lygus, link pamato nežymiai pūkuotas. Trama šviesi, švelnaus arba šiek tiek kartoko skonio. Himenoforas su gyslomis, kurios vietomis susijungia ir šakojasi, pilkai violetinis, geltonai violetinis.
Auga šalia eglių, beržų, ąžuolų ir pušų. Jį galima rasti senuose, žolių turtingose eglynuose su plačialapių medžių priemaišomis ar plačialapių miškuose. Grybo buveinės yra pusiau neutraliuose ir kalkinguose priemolio dirvožemiuose, kalvotose vietovėse ant nestačių samanomis apaugusių šlaitų ar pažemėjimų. Grybas paprastai formuoja 1–10 vaisiakūnių vienoje radavietėje. Aptinkamas rugpjūčio-spalio mėnesniais.
Populiacijos gausumas
Labai retas.
Grėsmės ir apsauga
Grybams tinkamų miškų plotai mažėja daugiausia dėl senų miškų kirtimų, žievėgraužių tipografų poveikio ir sunkumų jiems atsikurti po kirtimo.
Paplitimas
Lietuvoje žinomos trys augimo vietos iki 1974 metų. Grybas šešis kartus rastas Vilniuje, netoli Žaliųjų ežerų, po vieną kartą Pakruojo ir Ukmergės rajonuose esančiuose miškuose. 2024 metais užfiksuota nauja grybo radavietė Naujosios Akmenės rajone, Ventos regioniniame parke.
Galerija
Informacijos šaltiniai
I. Daniele, D. Meiere, R. Iršėnaitė - Didžioji Lietuvos grybų knyga.
V. Urbonas - Lietuvos grybų atlasas