Nuotraukos autorius: Jurga Motiejūnaitė Baltagyslė meškapėdė
(lot. Peltigera degenii)
- Karalystė: Grybai (lot. Fungi)
- Tipas: Aukšliagrybūnai (lot. Ascomycota)
- Klasė: Kerpės (lot. Ascomycetes lichenisati)
- Sąrašas: LR saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašas (aktualus), Lietuvos raudonosios knygos sąrašas (2007) - 0(Ex), Lietuvos raudonosios knygos sąrašas (2021) - Kritiškai grėsmingos būklės (CR)
Biologija ir ekologija
Baltagyslė meškapėdė – lapiškoji kerpė su netaisyklingos formos, iki 7 cm skersmens gniužulu. Gniužulo lakštai – 0,5–1 cm pločio, viršutinė jų pusė lygi, blizganti, melsvai pilka, sudrėkusi tamsiai pilka. Apatinė lakštų pusė šviesi, ties kraštais balta, su ryškiomis gyslelėmis, kurios arčiau centro būna rusvos. Ant gyslelių matyti šakneles primenančios šviesios nešakotos ir tarpusavyje nesuaugusios rizinos. Panašios išvaizdos gniužulus turi kai kurios kitos meškapėdės genties rūšys, bet jų arba viršutinė lakštų pusė neblizga, arba apatinėje pusėje nėra gyslelių, arba gyslelės neryškios, arba tamsios.
Baltagyslė meškapėdė auga ant apsamanojusių virtuolių ir senų lapuočių medžių pamatinių dalių, paprastai drėgnuose senuose miškuose.
Populiacijos gausumas
Lietuvoje baltagyslės meškapėdės populiacija labai negausi, šiais laikais žinomoje vienoje vietoje aptiktas vienas individas (substrato vienetas).
Grėsmės ir apsauga
Pagrindinės grėsmės yra plynieji miškų kirtimai ir tradicinė miškininkystė, kai pašalinami seni džiūstantys medžiai ir nelieka pakankamo kiekio negyvos medienos. Palankiausios sąlygos ir didžiausios galimybės baltagyslei meškapėdei išlikti yra tuose miško sklypuose, kuriuose nėra ūkinės veiklos.
Paplitimas
Rūšis aptinkama Europos, Azijos ir Šiaurės Amerikos borealinėje ir temperatinėje juostose, temperatinėje juostoje retesnė. Lietuvoje labai reta, žinoma viena istorinė radavietė Trakų r. Pastaraisiais dešimtmečiais dar aptikta Tauragės r.
Summary
This species is very rare in Lithuania, at present only one sub-population containing one individual (substrate unit) is known. There are no records in the last two decades from a historical population in the Trakai district. The species grows on mossy logs and the base of old deciduous trees and is confined to old wet forests. The main threat to the species is forest logging.
Galerija
Informacijos šaltiniai
Motiejūnaitė, 2002; Motiejūnaitė, Miądlikowska, 1998.