Aštriašnipis eršketas

IUCN įvertinimas

RE

Biologija ir ekologija

Eršketai pasižymi ilgu šnipu, apatinėmis žiotimis su ūseliais, išilgai kūno eina penkios eilės stambių, rombinių kaulinių plokštelių. Gyvena iki 60 metų ir pasiekią 4,3 m ilgį bei 370 kg svorį. Patinai subręsta šeštaisiais–dešimtaisiais, o patelės – dešimtaisiais–dvidešimtaisiais metais. Neršti migruoja į dideles upes ir jų intakus, atlieka ilgas neršto migracijas (iki 1000¬–1400 km) į upių aukštupius. Neršia upėse birželio–liepos mėn., kai vandens temperatūra pakyla iki 13 °C ant akmenų ar žvyro grunto. Po neršto grįžta į jūrą, kur praleidžia kelerius metus: patinai – dvejus, patelės – ketverius–šešerius metus. Vislumas siekia 0,4–8 mln. Jaunikliai iki trejų metų gyvena upėse. Jūroje eršketai laikosi ant kontinentinio šelfo ir juda išilgai kranto, dažniausiai jų aptinkama iki 100 m gylio. Jie minta zoobentosu (kirmėlėmis, vėžiagyviais, moliuskais) stambesni – žuvimis.

Populiacijos gausumas

Natūrali aštriašnipio eršketo populiacija Šiaurės Amerikoje yra pakankamai gausi, tačiau jų verslinė ir mėgėjų žvejyba yra ribojama. Europos vandenyse ir ypač Baltijos jūros baseine natūralios kilmės aštriašnipių eršketų sugaunama gana retai. Populiacijos dydis nėra žinomas.

Grėsmės ir apsauga

Pagrindinės eršketų nykimo priežastys buvo klimato kaita; nekontroliuojama verslinė žūklė labiausiai dėl juodųjų ikrų; užtvankų statyba ant neršto upių, vandens kokybės pablogėjimas ir nerštaviečių praradimas.
Lietuvoje aštriašnipių eršketų atkūrimas pradėtas 2010 m., parengus ir patvirtinus programą. Veisimo darbai pradėti 2011 m. Jie auginami Rusnės ir Laukystos žuvivaisos įmonėse, o paauginti jaunikliai kasmet (apie 30 tūkst. individų) yra išleidžiami į Šventosios ir Neries upes.

Paplitimas

Iki XX a. pabaigos buvo manoma, kad Baltijos jūroje gyveno tik atlantinis eršketas (Acipenser sturio). Tačiau 2000–2010 m. atlikus genetinius, morfologinius ir archeologinius fosilijų tyrimus, buvo nustatyta, kad Baltijos jūros baseine gyvena atlantinio eršketo porūšis (Acipenser oxyrhynchus), kuris yra paplitęs šiaurvakarinėje Atlanto vandenyno dalyje (Šiaurės Amerikoje ir Kanadoje) ir neršia Šventojo Lauryno ir Jano upėse. Europoje aptinkamas Baltijos ir Šiaurės jūrų baseinuose. Išnykęs Onegos ir Ladogos ežeruose (Rusija). Istoriniai duomenys rodo, kad eršketų Lietuvoje dažniausiai buvo aptinkama Nemuno baseine ir jo didžiuosiuose intakuose – Neryje, Ščiaroje, Merkyje, Šventojoje. Pastaruoju metu eršketų jaunikliai yra veisiami ir išleidžiami į Neries, Šventosios upes, jų aptinkama Nemuno žemupyje, Kuršių mariose ir Baltijos jūros priekrantėje.

Summary

Originating from North America, the American Atlantic Sturgeon entered the Baltic Sea basin and colonized it about 1800 years ago, thereafter replacing the Atlantic Sturgeon about 800 years ago. However, in European waters, and in particular in the Baltic Sea, naturally occurring sturgeons are rarely caught, indicating that the species is close to extinction. Recently, sturgeon restoration programs have been developed in Lithuania and other countries, with organized breeding and release into rivers taking place.

Galerija

Informacijos šaltiniai

Gaigalas ir kt., 1992; Ludwig et al., 2002.