Alksninė hipotrachina

IUCN įvertinimas

EN B2ab(iii); D1

Biologija ir ekologija

Alksninė hipotrachina – lapiškoji kerpė su netaisyklingos formos, 1–5 cm skersmens gniužulu. Gniužulo lakštai – 2–5 cm pločio, nestipriai prigludę prie substrato. Viršutinė lakštų pusė pilka ar žalsvai pilka, lygi. Lakštų galai nulinkę, paprastai padengti kiek žalsvesnių nei gniužulas dulkelių sankaupomis (soraliais). Apatinė lakštų pusė juoda, su gausiomis šaknelių pavidalo išaugėlėmis – rizinomis. Vaisiakūnių Lietuvoje neaptikta. Panašios išvaizdos gniužulus turi labai dažnos Lietuvoje plynkežio (Hypogymnia) genties rūšys, tačiau jų lakštų apatinė pusė būna be rizinų. Panašios kežo (Parmelia) genties rūšys turi gniužulus, kurių viršutinė pusė nelygi, padengta vagelėmis ar smulkiomis ataugėlėmis (izidėmis).
Alksninė hipotrachina dažniausiai auga ant juodalksnių kamienų, rečiau ant kitų lapuočių medžių drėgnuose miškuose, ypač pelkiniuose, ir miškų fragmentuose palei vandens telkinius.

Populiacijos gausumas

Lietuvoje alksninės hipotrachinos populiacija negausi, labai fragmentiška (fragmentaciją lemia tinkamų buveinių išsidėstymas), žinoma dvidešimt subpopuliacijų, kuriose aptinkama po vieną ar kelis individus (substrato vienetus).

Grėsmės ir apsauga

Pagrindinė grėsmė yra plynieji miškų kirtimai. Taip pat ši kerpė jautri aplinkos taršai, ypač azoto junginiais. Palankiausios sąlygos ir didžiausios galimybės alksninei hipotrachinai išlikti yra tuose miško sklypuose, kuriuose nėra ūkinės veiklos.

Paplitimas

Rūšis aptinkama nuo visų žemynų temperatinės iki paatogrąžių juostų, atogrąžose auga tik kalnuose. Dažnesnė jūrinio klimato vietovėse. Lietuvoje apydažnė, žinoma dvidešimt radaviečių įvairiose šalies dalyse, išskyrus Pajūrio žemumos regioną.

Summary

This species is rather rare in Lithuania, at present 20 localities are known each consisting of one to several individuals (substrate units). The species grows mainly on trunks of black alders, less frequently on other deciduous trees and is confined to humid and sheltered forests and to the forested edges of water bodies. The main threat to the species is forest logging, though it is also susceptible to nitrogen pollution.

Galerija

Informacijos šaltiniai

Motiejūnaitė, 2002.