Pajūryje – džiuginantis mažoji varpenio atradimas

Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcijos, bioįvairovės skyriaus vyr. specialistas ekologas Erlandas Paplauskis

Palanga – žinomas Lietuvos kurortas. Tačiau tikrai ne visiems žinoma, kad dalis miesto teritorijos, buvusioje senoje pasienio gyvenvietėje Nemirsetoje, patenka į Pajūrio regioninio parko teritoriją. Šioje parko dalyje yra ir į  ES svarbos saugomų teritorijų tinklą ,,Natura 2000“ patenkančių draustinių su daugybe retų gyvybės rūšių. Dar įdomiau yra tai, kad čia vyksta itin botanikos mokslui reikšmingi atradimai.

Palangos miesto dalyje, Nemirsetos kraštovaizdžio draustinyje, Pajūrio regioninio parko grupės specialistai 2019 m. aptiko nematytą augalą ir su kolegomis botanikais nustatė, kad tai – Europos žemyne vienas rečiausių Botrychium genties augalų Mažasis varpenis (Botrychium sumplex). Ši rūšis yra įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą ir taip pat saugoma ir europiniu mastu, įrašyta į ES Buveinių direktyvos II priedą, kur įrašytoms rūšims suteikiamas ypatingas apsaugos statusas. Jas aptikus būtina steigti saugomą teritoriją. Šiuo atveju tai jau buvo saugoma teritorija, kurioje saugomas net tik kraštovaizdis, bet ir augalų bendrijos, ES svarbos pilkųjų kopų buveinė.

Pradžioje radinys apstulbino savo gausa. Tuomet buvo suskaičiuota 300 augalo individų. Dar prieš dešimtmetį buvo žinoma Lietuvoje vos viena augavietė Žemaitijos nacionaliniame parke iš keleto augalų, tačiau dabar ten nebeaptinkamas nė vienas papartis. O čia net 300! Negana to, kasmet vis įdėmiau tyrinėjant, buvo suskaičiuojama vis daugiau šių mažų papartėlių. 750, 1200, pernai 2500, o štai šiemet tyrimus eilę metų vykdanti Lietuvos Gyvybės mokslų centro mokslininkė botanikė dr. Radvilė Rimgailė-Voicik suskaičiavo virš 7000 mažųjų paparčių.

Kaimyninėse Baltijos valstybėse – Latvijoje ir Estijose ši rūšis nebeaptinkama, nėra jos ir Lenkijoje. Baltarusijoje yra, tačiau tikslių skaičių nežinome. Gausesnė augavietė yra Vokietijoje, tačiau šiandienos duomenimis galima drąsiai sakyti, kad Nemirsetos mažųjų paparčių augavietė yra viena iš trijų pačių skaitlingiausių ES šalyse.

Anot tyrėjos, itin įdomu tai, kad būtent Klaipėdos mažųjų varpenių populiacijos atstovas buvo aprašytas kaip nauja rūšis Europos mokslo istorijoje. Klaipėdos, tuometinio Mėmelio vaistininkas Wilhelm Kannenberg 1823 m. Klaipėdos pakrašty (tuometinio Memelio), Svijanės upelio slėnyje aptiko nematytą augalą ir pateikė botanikų draugijai apibūdinti.

Tai visiems buvo pirmą kartą matyta rūšis ir jai buvo suteiktas Botrychium kanenbergi pavadinimas. Vėliau paaiškėjo, kad ši rūšis dviem metais anksčiau  (1821 m.)  aprašytas Šiaurės Amerikoje ir gavo Botrychium simplex pavadinimą. Tai nesumažina vaistininko nuopelnų Europos botanikos mokslui atradus naują rūšį Europai, bet pavadinimas pagal taisykles lieka toks, kokį suteikia pirmasis atradėjas.

Hipotetiškai galima įtarti, kad Nemirsetos populiacija yra išlikusi tos pačios Mėmelio populiacijos dalis (atstumas tarp radviečių apie 15 km). Visgi kol genetinių tyrimų nėra, negalima atmesti galimybės, kad sporos galėjo atskristi ir vėliau iš kitų regionų.  Sutapimas įdomus, tačiau V. Kanenbergo atradimas ir Klaipėdos (tuometinio Memelio) vardas visi vien įsirašė į Europos botanikos istoriją, kaip pirmoji vieta Europoje, kur buvo oficialiai aptikta mažojo varpenio buveinė“, – teigia dr. Radvilė Rimgailė-Voicik.

Dr. Radvilės Rimgailės-Voicik pasakojimas apie mažąjį varpenį

Šio augalo buveinės Lietuvoje atradimas svariai prisidėjo ir prie mažojo varpenio platesnių tyrimų. Mokslininkė ne tik pirmą kartą nufotografavo mažojo varpenio gametofitą, kuris iki tol mokslo publikacijose buvo tik pieštinis, bet atliko ir jo DNR tyrimus, patvirtinančius, kad tai šios rūšies gametofitas. Tai yra lytinė paparčio dauginimosi stadija, kuri atrodo visiškai kitaip negu mums matomas nelytinės dauginimosi stadijos sporofitas.

Visų paparčių gametofitai yra smulkūs ir sunkiai įžiūrimi, jie išdygsta iš žemėn nukritusių sporų ir užaugina bei subrandina lytines ląsteles, kurioms savo ruožtu susiliejus vandens lašelyje, gimsta kiaušialąstė iš kurios išauga mums visiems matomi paparčiai. Mažojo varpenio tiesiogiai vadinti paparčiu gal net negalima. Tai labiau propapartis, iš kurio išsivystė paparčiai.

Mažasis varpenis  (Botrychium simplex) – driežlielinių (Ophioglossacea) šeimos varpenių (Botrychium) genties augalas. Tai sporiniams induočiams priskiriamas augalas kaip ir visi paparčiai, asiūkliai ir pataisai.

Erlando Paplauskio nuotr.

Nemirsetos kraštovaizdžio draustinyje sovietmečiu buvo įsteigtas karinis poligonas, kuriame važinėjo sovietų tankai, žmonių sodybos sunaikintos, gyventojai per II Pasaulinį karą pasitraukė į Vakarus. Lietuvai atgavus nepriklausomybę 1992 m. čia įsteigtas Pajūrio regioninis parkas, kurio administracijos rūpesčiu nenaudojamos ir degraduojančios pievos buvo atkurtos ir dabar kasmet, su miškininkų pagalba, vykdomos pievų palaikymo gamtotvarkos darbai, kurie, tikimasi, užtikrins gerą nykstančios rūšies populiacijos būklę ir padės ją išsaugoti ateities kartoms.

Tai tikrai įdomi, mažai ištirta archaiška rūšis, kurios augimui reikalingas ryšys (simbiozė) su specifinių rūšių grybais, todėl jai reikia gana specifinių sąlygų. Todėl norint, kad išliktų ši rūšis Žemėje, būtina išsaugoti esamas augavietes.